Kanados mokslininkai iš Karletono universiteto po 14 metų trukusių senyvo amžiaus gyventojų tyrimų nustatė, kad gyvi išliko tie žmonės, kurie sakė, jog turi tam tikrą gyvenimo tikslą.

Neabejotina ilgaamžiškumo sąlyga, anot mokslininkų, yra užimtumas. Tai visai nereiškia, kad žmogui būtina dirbti iki mirties. Pakanka kiekvieną dieną užpildyti kokia nors aktyvia veikla, o ne leisti laiką priešais televizorių ar ant suoliuko prie namo.

Gyvenimo trukmę prailgina darbas labdaringuose fonduose ir geranoriška veikla, dalyvavimas ilgalaikiuose projektuose ar bent paprasčiausias darbų iš darbotvarkės sąrašo vykdymas, į kurį įtraukiami visi veiksmai, darbai, rūpesčiai, poelgiai, kuriuos žmogus nori suspėti atlikti iki mirties.

Konkretaus gyvenimo tikslo turėjimas, nepriklausomai nuo jo pobūdžio, verčia žmones daugiau dėmesio kreipti į savo sveikatą, o tai turi įtakos gyvenimo trukmei.

Kanadiečių mokslininkai tyrimo pradžioje apklausė 6 000 senyvo amžiaus savanorių apie jų požiūrį į gyvenimą, teigiamą ar neigiamą emocinę būklę ir gyvenimo tikslus. Po 14 metų paaiškėjo, kad per tą laiką mirė 9 proc. tyrimo dalyvių.

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dauguma mirusiųjų buvo iš tų, kurie neturėjo jokio aiškaus gyvenimo tikslo ir dažniausiai išgyveno neigiamas emocijas.

Komentarai (0)