Amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad mokytis užsienio kalbų suaugusiems trukdo išvystytas intelektas. Kuo daugiau pastangų eksperimento dalyviai skyrė dirbtinės kalbos gramatikos įsisavinimui, tuo prasčiau jiems sekėsi.

Lingvistai jau seniai pastebėjo, kad vaikai greičiau įsisavina sunkią gramatiką ir daugybę išimčių, kurios būdingos daugeliui užsienio kalbų (pavyzdžiui, „went – gone“ anglų kalboje ir t.t.), kartu greičiau tas išimtis pradeda vartoti kasdienėje kalboje.

Suaugusiems gramatika sunkiai pasiduoda todėl, kad visi priekinės smegenų žievės resursai yra skirti užsienio kalbos mokymuisi. Tikėtina, kad ši smegenų sritis nustelbia kitas, kurios atsakingos už intuityvų mokymosi mechanizmą, teigia tyrimo autoriai.

Atlikti tyrimai patvirtino hipotezę, kad kalbų mokymesi dalyvauja du atminties tipai. Eksplicitinis (arba verbalinis) – čia saugomi faktai ir žinios, visa tai padeda praplėsti žodžių bagažą ir įsiminti gramatikos taisykles.

Implicitinė (procedūrinė) atmintis nukreipia intuityvius žmogaus veiksmus, t.y. atliekami veiksmai nesusimąstant. Šis atminties tipas atsakingas už sudėtingos gramatikos naudojimą.

Jei užsienio kalbų mokymuisi skirti visi verbalinės atminties resursai, kaip tai paprastai nutinka suaugusiems, galima išmokti daugybę žodžių ir taisyklių, tačiau gali taip ir nepavykti bendrauti užsienio kalba.

Norint atsikratyti minėtos problemos, tyrimo autoriai rekomenduoja svetimos kalbos klausymosi metu nukreipti priekinės smegenų žievės dėmesį į kitus protinius pratimus, arba netgi išjungti ją, pasitelkiant trumpus magnetinius impulsus. Toks metodas nesukelia galvos skausmų, todėl dažnai naudojamas kaip diagnostinė procedūra stacionaraus gydymo sąlygomis.

Komentarai (4)