Kaip lieknėja vyrai: per keturis mėnesius numetė 30 kg, draugai jo nepažino (5)
Vilnietis Albertas prisipažįsta nepastebėjęs, kaip užsiaugino tiek svorio, kad ėmė sverti 140 kg. Kai gyventi tapo nepatogu, nusprendė imtis griežtų priemonių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Ar pastebėjote, kaip priaugote svorio?
– Visą gyvenimą nebuvau gulintis ant sofos vyras – ir keliaudavau, ir sportuodavau, su draugais žaisdavome krepšinį. Tačiau visada buvau šiek tiek stambesnis. Periodiškai atsirandantis 20 kg antsvoris man buvo įprastas dalykas: per du mėnesius jis galėdavo atsirasti, vėliau per pusę metų dingdavo, po to vėl atsirasdavo. Iš esmės numesti papildomus kilogramus man padėdavo sportas. Maistu tuo metu nesidomėjau. Tačiau su amžiumi, maždaug nuo 35 metų, medžiagų apykaita pradėjo lėtėti, o gyvenimas nusistovėjo ir tapo labiau sėslesnis – daugiau patogumų, mažiau judėjimo. Tuo metu išsiskyriau su gyvenimo drauge ir pasidariau visiškai sėslus. Kartą per savaitę pažaisdavau su draugais krepšinį, bet darbas sėdimas, o grįžęs namo vakarus leisdavau prie televizoriaus. Maistą pats gamintis tingėdavau, todėl dažniausiai nusipirkdavau parduotuvėje nusipirkti ko nors gatavo ar greitai pagaminamo. Taip nepastebimai per metus priaugau iki 140 kg. Iki tol mano normalus svoris būdavo apie 110-120 kg. Žinoma, jis turėtų būti mažesnis, bet tuomet daugiau numesti nepavykdavo.
– Ar buvo dėl svorio sveikatos negalavimų, dar kažkokių nepatogumų?
– Sveikata tikrai nesiskundžiau. Ir net krepšinį žaisdavau sverdamas 140 kg. Tačiau tapo nepatogu gyventi. Negalėdavau užeiti į bet kurią parduotuvę ir įsigyti tokį drabužį, kurio noriu. Tekdavo pirkti tokį, į kurį telpu. Specializuotų parduotuvių dar nereikėjo ieškoti, bet artėjau prie to.
– Kaip vis dėlto nusprendėte aktyviai kažko imtis?
– Viskas nutiko labai spontaniškai. Dalyvavau gimtadienyje, kuriame susipažinau su naujais žmonėmis. Sumanėme kurį nors savaitgalį susirinkti vyriškoje kompanijoje ir išsiperti pirtyje. Taip ir padarėme, tačiau vakarėlio metu išgėrėme labai daug alkoholio. Sunkiai visą pirmadienį atidirbęs vakare negalėjau užmigti, prasivarčiau iki pat paryčių. Pradėjo kirbėti mintis – reikia kažką keisti. Tą patį rytą, penktą valandą, visą naktį nemiegojęs, pripuoliau prie interneto ir pradėjau ieškoti informacijos, nuo ko pradėti. Radau, kad Lieknėjimo centre kaip tik vakar prasidėjo nauja grupė, užsiėmimų laikas man tiko, tad nusprendžiau išbandyti.
– Kaip atrodė pati pradžia?
– Baisi – buvo žiauriai gėda. Buvau vienas tarp devynių moterų. Iš pradžių darėme kvėpavimo pratimus. Nors man, kaip vyrui, labiau patinka štangas kilnoti, tai dar buvo ištveriama, bet kai prasidėjo aerobinis šokinėjimas, nežinojau, kur dėtis. Vis dėlto sugebėjau ištverti tas dvi programos numatytas savaites. Keturis kartus per savaitę sportuoti buvo būtina.
Labai padėjo jau nuo pirmos dienos gautos rekomendacijos dėl maisto, kurių iš karto pradėjau sąžiningai laikytis. Didžiausia naujiena man buvo vandens gėrimas, kurio anksčiau praktiškai negėriau, o dabar vanduo su citrina man skaniausias gėrimas. Reikia žinoti, kad labai dažnai iš tiesų mes ne valgyti norime, o gerti. Vanduo puikiai malšina alkio jausmą.
Anksčiau labai daug valgydavau vakare – tai būdavo vos ne antri pietūs, po kurių fiziškai nieko neveikdavau. Tuo tarpu pusryčių nevalgydavau. Patartas specialisto, pradėjau pusryčiauti – tekdavo pusvalandžiu anksčiau keltis, tačiau įpratau. Skaniausi pusryčiai – grikiai su trupučiu sviestu. Prieš pusryčius visada išgeriu stiklinę vandens. Anksčiau rytui iki pietų įsimesdavau nebent jogurto ar grūdėtos varškės, dabar šie produktai tapo vakariene. Atsisakiau garnyrų, produktus pradėjau valgyti atskirai – tarkime, pirmiausiai suvalgau mėsą, po to – daržoves. Apskritai pradėjau valgyti daugiau daržovių.
Praktiškai išėmiau iš savo raciono alkoholį. Nors nebūdavau dažnai išgeriantis, bet alų mėgau, o metant svorį alkoholį reikia pamiršti, nes jis lėtina medžiagų apykaitą. Keista, bet man nebuvo sunku jo atsisakyti, kadangi rezultatai iš tiesų motyvavo. Per pirmas dvi savaites numečiau 7 kg. Man tai atrodė nerealu. Tuomet programą pratęsiau dar dviem savaitėms ir numečiau 6 kg. 13 ištirpusių kilogramų per mėnesį jau ėmė matytis. Aš net klausiau specialistų, ar sveika taip greitai mesti svorį, bet mane nuramino, kad nuo mano buvusio svorio tai normalu.
– Kaip sekėsi toliau?
– Per antrą mėnesį numečiau dar 10 kg, nors tikrai nebadavau. Po keturių mėnesių nuo lieknėjimo pradžios jau buvau netekęs 30 kg. Tuo metu kaip tik buvo draugo gimtadienis, per kurį susitikau tuos pačius žmones, su kuriais linksminomės pirtelėje. Jie manęs neatpažino.
Pats didžiausias mano rekordas – 93 kg. Tam prireikė beveik metų. Taigi per tą laiką numečiau 47 kg. Garderobą teko pakeisti tris kartus. Būdavo taip: užsisakau drabužius internetu, kai po dviejų savaičių juos pristato, visi drabužiai jau per dideli. Siunčiu juos atgal, užsisakau mažesnį dydį, bet po dviejų savaičių ir šie per dideli. Galiausiai supratau, kad reikia iš karto užsisakinėti vienu dydžiu mažesnius drabužius. Tačiau stimulas lieknėti buvo didžiulis, nes keitėsi ir daugybė kitų dalykų gyvenime. Buvo smagu jausti, kad vėl į tave krypsta moterų žvilgsniai, nes tu normaliai atrodai, augo pasitikėjimas savimi, atsirado daugiau energijos. Todėl man tikrai nebuvo sunku, net minčių nekilo, kad reikia save versti. Pasikeitė dienos režimas – kiekvieną pradėjau sportuoti ir jei nenueidavau į treniruotę, iškart pajausdavau, kad dieną turiu mažiau energijos. Rytinis sportas labai žvalina. Anksčiau apskritai buvau labiau aptingęs, dažniau norėdavau pasėdėti, dabar jau nebereikia kito prašyti, kad kažką atneštų – ir pats nueini, ir dar kitam atneši. Visus sunkesnius darbus ūkyje, pavyzdžiui, pievą nušienauti kieme, atidėliodavau. Dabar to nebėra.
– Sakėte, kad vėl šiek tiek priaugote. Kas nutiko?
– Šiek tiek aptingau. Dabar sveriu apie 105 kg ir kokius 6 kg norėčiau vėl numesti. Jokiu būdu negalima mažinti fizinės veiklos. Kai svoris nukrito, vėliau gana greitai priaugau 4 kg, bet po to svoris stabilizavosi. Ir pradėjau griešyti. Sportuoju tik tris kartus per savaitę. Mat pradėjo megztis nauji santykiai, reikia jiems skirti daugiau dėmesio. Kartais su drauge nueiname suvalgyti tokio maisto, kokio neturėčiau valgyti. Pavyzdžiui, dabar pas mus atėjusi burgerių manija. Jie iš tiesų skanūs, tačiau tai nesveikas maistas. Retai sau leidžiu ką nors panašaus, tačiau, ko gera, ir tokie reti nukrypimai turėjo įtakos.
Bet kuriuo atveju stengiuosi kontroliuoti, ką valgau, nes žinau, kad mano svoris gali sugrįžti labai greitai. Pamiršau majonezą ir visus padažus – geriau jau pomidorą pasiimu. Atsisakiau visų produktų iš kviečių – baltos duonos, makaronų, pyragaičių, nors saldumynų niekada pernelyg nemėgau. Daugiau valgyti nepradėjau – apskritai man niekada nebuvo problemos kontroliuoti maisto kiekį. Nors kai pradedu valgyti, iš tiesų jaučiu, kad suvalgyti galiu labai daug, tačiau bet kada galiu sau pasakyti, kad laikas sustoti. Mano draugė ilgai gyveno Italijoje, kur priprato valgyti daug patiekalų iš makaronų. Yra visokių teorijų, kad jų nereikia pervirti, tuomet jie neina į kūną, bet aš geriau nuo jų visai atsiriboju. Vienintelis maistas, kurio iki šiol pasiilgstu ir kurį sapnuoju, yra koldūnai.
Pastebėjau, kad vis pamirštu išgerti vandens, todėl atsisiunčiau į telefoną programėlę, kuri paskaičiuoja pagal svorį, kiek jo reikia išgerti, ir periodiškai primena. Aš manau, kad man reikia numesti 6 kg ir aš būsiu savo svoriu visiškai patenkintas.
– Ką patartumėte kitiems, norintiems nepriaugti svorio?
– Svorį labai padeda sekti įprotis kiekvieną dieną pasisverti. Tai darau iki šiol. Jei svoris padidėjo, iš karto analizuoji, ką valgei praėjusią dieną. Labai gerai – iškrovos dienos. Tačiau tai nereiškia, kad per jas reikia nieko nevalgyti, tiesiog valgomas vienas produktas. Aš paprastai renkuosi grikius, kuriuos mėgstu. Dviejų pakelių grikių per dieną visiškai pakanka. Dar galima juos paskaninti raugintais kopūstais, kuriuos valgyti labai sveika. Pusryčiams paprastai suvalgau beveik vieną pakelį, likusį kiekį pasilieku pietums. Vakarienės jau atsisakau, tačiau mažai valgyti vakare jau esu įpratęs. Beje, vakare puikia malšina alkį stiklinė kefyro.
Svarbiausia, tikėti, kad viskas tikrai įmanoma. Mano tėtis, kuriam 65 metai, po mano sėkmės per dvejus, prisižiūrėdamas tik maistą, taip pat sugebėjo numesti 20 kg. Įkvėpiau visus aplinkinius – draugus, kaimynus, visi pradėjo sportuoti, laikytis dietos. Iš pradžių jie iš manęs juokėsi, bet kai pamatė, kad po trijų mėnesių atrodo didesni už mane, jau pradėjo žiūrėti rimtai. Svarbiausia, kad nereikia išradinėti dviračio ir viskas yra daug paprasčiau nei mes manome, jokių alinančių dietų. Tereikia laikytis mitybos rekomendacijų ir pakankamai judėti. Ir tai, aišku, turi tapti gyvenimo būdas. Kitaip svoris sugrįš.
– Visą gyvenimą nebuvau gulintis ant sofos vyras – ir keliaudavau, ir sportuodavau, su draugais žaisdavome krepšinį. Tačiau visada buvau šiek tiek stambesnis. Periodiškai atsirandantis 20 kg antsvoris man buvo įprastas dalykas: per du mėnesius jis galėdavo atsirasti, vėliau per pusę metų dingdavo, po to vėl atsirasdavo. Iš esmės numesti papildomus kilogramus man padėdavo sportas. Maistu tuo metu nesidomėjau. Tačiau su amžiumi, maždaug nuo 35 metų, medžiagų apykaita pradėjo lėtėti, o gyvenimas nusistovėjo ir tapo labiau sėslesnis – daugiau patogumų, mažiau judėjimo. Tuo metu išsiskyriau su gyvenimo drauge ir pasidariau visiškai sėslus. Kartą per savaitę pažaisdavau su draugais krepšinį, bet darbas sėdimas, o grįžęs namo vakarus leisdavau prie televizoriaus. Maistą pats gamintis tingėdavau, todėl dažniausiai nusipirkdavau parduotuvėje nusipirkti ko nors gatavo ar greitai pagaminamo. Taip nepastebimai per metus priaugau iki 140 kg. Iki tol mano normalus svoris būdavo apie 110-120 kg. Žinoma, jis turėtų būti mažesnis, bet tuomet daugiau numesti nepavykdavo.
– Ar buvo dėl svorio sveikatos negalavimų, dar kažkokių nepatogumų?
– Sveikata tikrai nesiskundžiau. Ir net krepšinį žaisdavau sverdamas 140 kg. Tačiau tapo nepatogu gyventi. Negalėdavau užeiti į bet kurią parduotuvę ir įsigyti tokį drabužį, kurio noriu. Tekdavo pirkti tokį, į kurį telpu. Specializuotų parduotuvių dar nereikėjo ieškoti, bet artėjau prie to.
– Kaip vis dėlto nusprendėte aktyviai kažko imtis?
– Viskas nutiko labai spontaniškai. Dalyvavau gimtadienyje, kuriame susipažinau su naujais žmonėmis. Sumanėme kurį nors savaitgalį susirinkti vyriškoje kompanijoje ir išsiperti pirtyje. Taip ir padarėme, tačiau vakarėlio metu išgėrėme labai daug alkoholio. Sunkiai visą pirmadienį atidirbęs vakare negalėjau užmigti, prasivarčiau iki pat paryčių. Pradėjo kirbėti mintis – reikia kažką keisti. Tą patį rytą, penktą valandą, visą naktį nemiegojęs, pripuoliau prie interneto ir pradėjau ieškoti informacijos, nuo ko pradėti. Radau, kad Lieknėjimo centre kaip tik vakar prasidėjo nauja grupė, užsiėmimų laikas man tiko, tad nusprendžiau išbandyti.
– Kaip atrodė pati pradžia?
– Baisi – buvo žiauriai gėda. Buvau vienas tarp devynių moterų. Iš pradžių darėme kvėpavimo pratimus. Nors man, kaip vyrui, labiau patinka štangas kilnoti, tai dar buvo ištveriama, bet kai prasidėjo aerobinis šokinėjimas, nežinojau, kur dėtis. Vis dėlto sugebėjau ištverti tas dvi programos numatytas savaites. Keturis kartus per savaitę sportuoti buvo būtina.
Labai padėjo jau nuo pirmos dienos gautos rekomendacijos dėl maisto, kurių iš karto pradėjau sąžiningai laikytis. Didžiausia naujiena man buvo vandens gėrimas, kurio anksčiau praktiškai negėriau, o dabar vanduo su citrina man skaniausias gėrimas. Reikia žinoti, kad labai dažnai iš tiesų mes ne valgyti norime, o gerti. Vanduo puikiai malšina alkio jausmą.
Anksčiau labai daug valgydavau vakare – tai būdavo vos ne antri pietūs, po kurių fiziškai nieko neveikdavau. Tuo tarpu pusryčių nevalgydavau. Patartas specialisto, pradėjau pusryčiauti – tekdavo pusvalandžiu anksčiau keltis, tačiau įpratau. Skaniausi pusryčiai – grikiai su trupučiu sviestu. Prieš pusryčius visada išgeriu stiklinę vandens. Anksčiau rytui iki pietų įsimesdavau nebent jogurto ar grūdėtos varškės, dabar šie produktai tapo vakariene. Atsisakiau garnyrų, produktus pradėjau valgyti atskirai – tarkime, pirmiausiai suvalgau mėsą, po to – daržoves. Apskritai pradėjau valgyti daugiau daržovių.
Praktiškai išėmiau iš savo raciono alkoholį. Nors nebūdavau dažnai išgeriantis, bet alų mėgau, o metant svorį alkoholį reikia pamiršti, nes jis lėtina medžiagų apykaitą. Keista, bet man nebuvo sunku jo atsisakyti, kadangi rezultatai iš tiesų motyvavo. Per pirmas dvi savaites numečiau 7 kg. Man tai atrodė nerealu. Tuomet programą pratęsiau dar dviem savaitėms ir numečiau 6 kg. 13 ištirpusių kilogramų per mėnesį jau ėmė matytis. Aš net klausiau specialistų, ar sveika taip greitai mesti svorį, bet mane nuramino, kad nuo mano buvusio svorio tai normalu.
– Kaip sekėsi toliau?
– Per antrą mėnesį numečiau dar 10 kg, nors tikrai nebadavau. Po keturių mėnesių nuo lieknėjimo pradžios jau buvau netekęs 30 kg. Tuo metu kaip tik buvo draugo gimtadienis, per kurį susitikau tuos pačius žmones, su kuriais linksminomės pirtelėje. Jie manęs neatpažino.
Pats didžiausias mano rekordas – 93 kg. Tam prireikė beveik metų. Taigi per tą laiką numečiau 47 kg. Garderobą teko pakeisti tris kartus. Būdavo taip: užsisakau drabužius internetu, kai po dviejų savaičių juos pristato, visi drabužiai jau per dideli. Siunčiu juos atgal, užsisakau mažesnį dydį, bet po dviejų savaičių ir šie per dideli. Galiausiai supratau, kad reikia iš karto užsisakinėti vienu dydžiu mažesnius drabužius. Tačiau stimulas lieknėti buvo didžiulis, nes keitėsi ir daugybė kitų dalykų gyvenime. Buvo smagu jausti, kad vėl į tave krypsta moterų žvilgsniai, nes tu normaliai atrodai, augo pasitikėjimas savimi, atsirado daugiau energijos. Todėl man tikrai nebuvo sunku, net minčių nekilo, kad reikia save versti. Pasikeitė dienos režimas – kiekvieną pradėjau sportuoti ir jei nenueidavau į treniruotę, iškart pajausdavau, kad dieną turiu mažiau energijos. Rytinis sportas labai žvalina. Anksčiau apskritai buvau labiau aptingęs, dažniau norėdavau pasėdėti, dabar jau nebereikia kito prašyti, kad kažką atneštų – ir pats nueini, ir dar kitam atneši. Visus sunkesnius darbus ūkyje, pavyzdžiui, pievą nušienauti kieme, atidėliodavau. Dabar to nebėra.
– Sakėte, kad vėl šiek tiek priaugote. Kas nutiko?
– Šiek tiek aptingau. Dabar sveriu apie 105 kg ir kokius 6 kg norėčiau vėl numesti. Jokiu būdu negalima mažinti fizinės veiklos. Kai svoris nukrito, vėliau gana greitai priaugau 4 kg, bet po to svoris stabilizavosi. Ir pradėjau griešyti. Sportuoju tik tris kartus per savaitę. Mat pradėjo megztis nauji santykiai, reikia jiems skirti daugiau dėmesio. Kartais su drauge nueiname suvalgyti tokio maisto, kokio neturėčiau valgyti. Pavyzdžiui, dabar pas mus atėjusi burgerių manija. Jie iš tiesų skanūs, tačiau tai nesveikas maistas. Retai sau leidžiu ką nors panašaus, tačiau, ko gera, ir tokie reti nukrypimai turėjo įtakos.
Bet kuriuo atveju stengiuosi kontroliuoti, ką valgau, nes žinau, kad mano svoris gali sugrįžti labai greitai. Pamiršau majonezą ir visus padažus – geriau jau pomidorą pasiimu. Atsisakiau visų produktų iš kviečių – baltos duonos, makaronų, pyragaičių, nors saldumynų niekada pernelyg nemėgau. Daugiau valgyti nepradėjau – apskritai man niekada nebuvo problemos kontroliuoti maisto kiekį. Nors kai pradedu valgyti, iš tiesų jaučiu, kad suvalgyti galiu labai daug, tačiau bet kada galiu sau pasakyti, kad laikas sustoti. Mano draugė ilgai gyveno Italijoje, kur priprato valgyti daug patiekalų iš makaronų. Yra visokių teorijų, kad jų nereikia pervirti, tuomet jie neina į kūną, bet aš geriau nuo jų visai atsiriboju. Vienintelis maistas, kurio iki šiol pasiilgstu ir kurį sapnuoju, yra koldūnai.
Pastebėjau, kad vis pamirštu išgerti vandens, todėl atsisiunčiau į telefoną programėlę, kuri paskaičiuoja pagal svorį, kiek jo reikia išgerti, ir periodiškai primena. Aš manau, kad man reikia numesti 6 kg ir aš būsiu savo svoriu visiškai patenkintas.
– Ką patartumėte kitiems, norintiems nepriaugti svorio?
– Svorį labai padeda sekti įprotis kiekvieną dieną pasisverti. Tai darau iki šiol. Jei svoris padidėjo, iš karto analizuoji, ką valgei praėjusią dieną. Labai gerai – iškrovos dienos. Tačiau tai nereiškia, kad per jas reikia nieko nevalgyti, tiesiog valgomas vienas produktas. Aš paprastai renkuosi grikius, kuriuos mėgstu. Dviejų pakelių grikių per dieną visiškai pakanka. Dar galima juos paskaninti raugintais kopūstais, kuriuos valgyti labai sveika. Pusryčiams paprastai suvalgau beveik vieną pakelį, likusį kiekį pasilieku pietums. Vakarienės jau atsisakau, tačiau mažai valgyti vakare jau esu įpratęs. Beje, vakare puikia malšina alkį stiklinė kefyro.
Svarbiausia, tikėti, kad viskas tikrai įmanoma. Mano tėtis, kuriam 65 metai, po mano sėkmės per dvejus, prisižiūrėdamas tik maistą, taip pat sugebėjo numesti 20 kg. Įkvėpiau visus aplinkinius – draugus, kaimynus, visi pradėjo sportuoti, laikytis dietos. Iš pradžių jie iš manęs juokėsi, bet kai pamatė, kad po trijų mėnesių atrodo didesni už mane, jau pradėjo žiūrėti rimtai. Svarbiausia, kad nereikia išradinėti dviračio ir viskas yra daug paprasčiau nei mes manome, jokių alinančių dietų. Tereikia laikytis mitybos rekomendacijų ir pakankamai judėti. Ir tai, aišku, turi tapti gyvenimo būdas. Kitaip svoris sugrįš.
Specialistai: vyrų nutukimas labiau toleruojama nei moterų
Pasak Lieknėjimo ir sveikatingumo centro vadovės Linos Smaidrytės, žmonės šiandien labai rūpinasi darbu, karjera, nuo kompiuterio gali neatsiplėšti po 12 val. per dieną. Natūralu, kad laiko sau jie neturi.
„Kol žmogus jaunas, jis jaučiasi gerai, tad nė nepastebi augančio svorio. Dažniausiai sukruntama artėjant pavasariui, kai norisi įtilpti į praėjusio sezono drabužius, o tai nepavyksta. Beje, dėl to susierzina ne tik moterys, bet ir vyrai. Vienas klientas apgailestavo, kad turi senus, nutriušusius, bet mylimus džinsus, į kuriuos nebetelpa. Taip pat buvo atvejis, kai vienas labai užsiėmęs vyrukas vis storėjo, vis pirkdavo dydžiu didesnius drabužius, bet vieną dieną parduotuvėje nerado jam tinkančių.
Dalis žmonių ateina susiėmę už galvos, nes pilvukas taip užaugo, kad sunku užsegti kelnių sagą, kiti susirūpina savo kintančiomis formomis dar nepasiekę kritinės ribos, treti ateina tiesiog palaikyti geros formos. Tiesa, tarp pastarųjų daugiau moterų. Mūsų visuomenėje vyrauja moteriško kūno kultas, o vyrui netobulos kūno formos dažnai atleistinos. Jei vyras vertinamas darbe, antroji pusė jį myli tokį, koks yra, jis visai nekreipia dėmesio į savo pilvuką, kuris apauga įvairiais linksmais sąmojais. Pavyzdžiui, puikus pilvukas alaus bokalui pastatyti. Dažniau susimąstyti juos priverčia fiziologiniai nepatogumai, kai žmogui sunku užlipti į penktą aukštą ar jis greitai uždūsta eidamas. Beje, dėl fiziologinių ypatumų vyrams numesti svorį lengviau nei moterims – jų medžiagų apykaita greitesnė. Be to, jie valingesni už moteris, daug sąžiningiau laikosi visų nurodymų“, - svarstė L. Smaidrytė.
(24)
(5)
(19)