Garsioji elektroimpulsinė terapija, liaudiškai vadinama elektrošoku, labai dažnai rodyta siaubo filmuose, vėl taikoma Lietuvoje.

„Ši procedūra buvo beveik nunykusi, bet pastaraisiais metais atsigauna ir labai populiarėja visame pasaulyje. Esminis skirtumas, kad dabar viskas atliekama tik narkozės metu, atpalaidavus ramenis, kad žmogus nejaustų skausmo, traukulių ar kitų nemalonių pojūčių“, – sakė Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Pasak psichiatro, pacientą užmigdžius ir atpalaidavus raumenis, į smegenis paleidžiami tie patys specifiniai elektros impulsai. Tačiau traukulių, kitų poveikių nebūna. Procedūra, kaip kokia operacija, padaroma nejautroje, taip išvengiant žmogaus kankinimo. Anksčiau būdavo, kad pacientą keliese laikydavo, tarp dantų įgrūdę medžio. Šito nebėra.

Naudojama, kai vaistai neduoda pageidaujamo efekto

„JAV stebimas tikras elektroterapijos atgimimas. Europoje dėl kultūrinių skirtumų šis gydymo būdas dar nėra toks populiarus, tačiau ir mes turime naują elektroimpulsinės terapijos įrangą. Naudojame tais atvejais, kai vaistai dėl vienų ar kitų priežasčių neduoda pageidaujamo efekto“, – rodydamas aparatūrą pasakojo M. Marcinkevičius, pridurdamas, kad JAV šis gydymo būdas – vienas iš pirmojo pasirinkimo.

„Amerikiečiai itin pragmatiški, siekia, kad viskas būtų greitai ir pigiai. Europoje elektroimpulsinė terapija, manau, netaps tokia populiaria, kaip JAV, tačiau bus naudojama vis dažniau“, – mano daktaras.

Nedidelė dėžutė, panaši į naudotą sovietmečiu

Modernus elektroimpulsinis aparatas – nedidelė dėžutė, kuri nelabai skiriasi nuo sovietmečiu naudoto elektrošoko: „Kita aparatūros dalis tarnauja tam, kad pacientui nebūtų traukulių, miorelaksacijai ir dirbtiniai plaučių ventiliacijai“, - rodė Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas.

Kai procedūra atliekama su narkoze, žmogus nepatiria jokių nemalonių pojūčių. Prie galvos pacientui fiksuojami elektroidai, skiriama anestezija ir ligonis nieko nejaučia. Elektros impulsas veikia kelias sekundes, o pati procedūra baigiasi, kai žmogus pabunda po narkozės. Tai įvyksta šalia esančioje palatoje, pritaikytoje stebėti tris pacientus.

„Komplikacijų nuo elektroimpulsinės terapijos praktiškai nebūna, nebent nuo narkozės. Tačiau mums, ačiū Dievui, nėra pasitaikę“, – pasidžiaugė M. Marcinkevičius.

Aparatas pirktas iš europinių lėšų. Praėjusiame ES paramos periode psichiatrija kaip tik buvo vienas iš prioritetų, tad ligoninė parama pasinaudojo ne tik atnaujindama pastatus, bet ir įsigydama modernios įrangos.

„Ant bangos“ smegenų stimuliavimas magnetinėmis bangomis

Kaip pasakojo psichiatras M. Marcinkevičius, smegenų veikimas elektromagnetiniais impulsais išgyvena akivaizdų renesansą, tik skiriasi jo formos. Pvz., transkranijinis magnetinis smegenų stimuliavimas, taikomas gydant depresiją.

Procedūra atliekama sąmoningam žmogui ir nesukelia traukulių ar kitų nemalonių pojūčių. Principas panašus, kaip elektroimpulsinės terapijos, tačiau naudojamos magnetinės bangos – silpnesnės, tad ir efektas ne toks akivaizdus.

„Tobulinant technologijas, atsiranda net nešiojamų aparatų, kuriuos žmonės gali naudoti namie. Jau buvo ne kartą rašyta apie tai, kad ateityje cheminius stimuliatorius, tokius kaip kava ar narkotinės medžiagos, keis megnetiniai, elektriniai impulsai smegenims. Pasaulyje jau yra įtaisų, kuriuos užsidėjęs ant galvos gali pasirinkti stimuliavimą, raminimą ir t. t.“, – vardijo M. Marcinkevičius.

Sunkių neurologinių ligų atveju pacientams įsodinami elektrodai. Patalpinti konkrečioje smegenų vietoje jie jas stimuliuoja, panašiai kaip sergant širdies ligomis naudojami kardio stimuliatoriai. Tuomet galima labai specifiškai paveikti smegenis. Vis dėlto psichiatriją M. Marcinkevičius vadina ta medicinos sritimi, kur, nepaisant vis modernėjančių technologijų ir technikos pažangos, paciento ir gydytojo santykis buvo ir išliks ypač svarbus.

Problemų patiria 1 iš 4

Šiandien psichikos ligos pasaulio statistikoje užima pirmas vietas, ypač depresija. Itin sunkiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, visame pasaulyje serga vos 1 proc. žmonių. Tačiau bent vieną lengvesnį psichikos sutrikimo epizodą, kurį reikia gydyti, savo gyvenime patiria vienas iš 3-4 žmonių.

„Lietuvoje, manyčiau, šis skaičius turėtų siekti apie 35 proc., nes mūsų visuomenė patiria išties daug įtampos. Nesakau, kad štai šiuo momentu kas trečias žmogus serga psichikos liga, tačiau bent trečdalis iš mūsų per gyvenimą patiria bent vieną tokį epizodą – tai gali būti depresija, nerimo sutrikimas, nemiga po artimo žmogaus netekties, skyrybų, sunkios darbinės situacijos ir panašiai. Deja, negydoma, kaip ir bet kokia kita liga, ji gali tapti lėtine. Dažnas tokių negydomų būsenų palydovas – besaikis alkoholio vartojimas“, – atkreipė dėmesį M. Marcinkevičius.

Lengvos ir vidutinės depresijos atveju suteikus efektyvią pagalbą, žmogus į normalų gyvenimą gali grįžti jau po mėnesio. „Tačiau jei žmogus gydymo negauna, liga dažniausiai savaime nepraeina. Pradeda prastai sektis darbe, versluose, po kurio laiko žmogus arba atleidžiamas iš darbo, su kuriuo nesusitvarko, arba bankrutuoja, pradeda vartoti alkoholį, trinka santykiai šeimoje, prasideda skyrybos. Todėl vienas pagrindinių mūsų tikslų – siekti, kad žmonės nebijotų kreiptis ir žinotų, kad efektyvi pagalba gali gana greitai pastatyti ant kojų“, – pabrėžė Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas.

Komentarai (8)