Seksualiniu gyvenimu nepatenkintoms moterims – beprotybė

W. J. Robinsonas tiesiai šviesiai tvirtina, kad „pirmoji vedybinė naktis turi lemiamą reikšmę visam brandžiam moters gyvenimui“. Taip yra ne vien todėl, kad nuo šios nakties priklauso viso vedybinio gyvenimo sėkmė, bet todėl, kad, anot W. Gallichano, seksas su teisėtu vyru – vienintelis moters sveikatos garantas, nes tik gyvenant pilnavertį lyginį gyvenimą moteris gali išlieti visą susikaupusią energiją.

Štai ištrauka iš knygos „Žinios apie lytinius santykius vyrams“: „Kiekvienas išprusęs gydytojas žino, kad santuokinis gyvenimas – tikras išsigelbėjimas daugeliui moterų. Kiekvienas moteris kankinančių nervų ir psichinių ligų specialistas patvirtins, kad pilnavertis lytinis gyvenimas – tai vaistas nuo įvairiausių psichikos sutrikimų.

Daugelis moterų išgyvena dėl kančios ir neįgyvendinamų troškimų, kuriuos sieja su visiškai kitomis priežastimis nei vienišas gyvenimas, neharmoningi intymūs santykiai su sutuoktiniu ar neišsipildžiusios motinystės viltys. Juk moteriškoji energija, galima sakyti, veržiasi link vyriškosios jėgos, trokšdama susilieti ir sukurti bendrą visumą. Jokie argumentai ar prieštaravimai nepaneigtų šio žmogaus gyvenimo dėsnio.“

Taigi, bet kuri moteris, nesitenkinanti lytinio gyvenimo teikiamais malonumais, gali tiesiog išsikraustyti iš proto. Išties įdomu, kiek moterų šiandien pritartų tokiam tvirtinimui.

Vyras gyvulys?

Grįžkime prie tos aplinkybės, kad vyriškis, kuriam pagaliau leista suartėti su jaunąja žmona, bemaž nevaldomai trokšta nuraškyti taip geidžiamą išsvajotą vaisių. Jauni vyrai tiesiog pameta galvą siekdami šios brangenybės. Visgi būtina žinoti, kad vienintelis nevaldomų aistrų proveržis gali apkartinti visą likusį vedybinį gyvenimą.

Štai ką rašo E. B. Duffey knygoje „Lyčių santykiai“: „Aistros pumpuro negalima bandyti praskleisti per jėgą. Būtina laukti tiek, kiek reikia. Jei jauna žmona patirs prievartą, jei pamatys, kad jos išrinktasis savo aistrą laiko svarbesne nei jos jausmai, ir jei pirmosiomis vedybinio gyvenimo dienomis ja bus mėginama per dažnai ir per daug pasinaudoti, aistros pumpuras niekada neprasiskleis.

Tada vyras neturi teisės skųstis, kad tenka gyventi su abejinga ir nejautria žmona, nes gali kaltinti tik save. Visiškai nesunku įsivaizduoti, kokiai nesėkmei gali būti pasmerkti poros santykiai vien dėl vyro nedėmesingumo ir nesugebėjimo pažaboti kunkuliuojančias aistras. Toks vyras negali tikėtis iš žmonos jokio atsako, todėl ima abejoti jos meile: juk dėl vyriškos prigimties jis nepajėgus įsivaizduoti, kad gali egzistuoti meilė be aistros.“

S. Stallas taip pat neabejoja, kad nežabojamos vyro aistros gali sugriauti ir jo, ir jo žmonos gyvenimą. Štai ištrauka iš knygos „Ką privalo žinoti jaunas vyras“: „Daugelį šiaip jau malonaus būdo vyriškių ima ir apsėda suvokimas, kad jie staiga įgijo visas teises daryti, ką nori, todėl vedini nevaldomų aistrų jie godžiai ir nesustabdomai puola į pirmąją santuokinę sueitį, neatsižvelgdami į tai, kiek skausmo ir pažeminimo sukelia jaunajai žmonai, kurią yra įsipareigoję mylėti ir gerbti.

Šitaip per pirmąsias bendro gyvenimo dienas jie beveik nepataisomai sužlugdo bet kokią būsimos laimės viltį. Vyrai privalo suprasti, koks pragaištingas gali būti smurtas, panaudotas prieš moterį, kurią Dievas skyrė kaip gyvenimo palydovę. Jie turi žinoti, kokius sąžinės priekaištus teks išgyventi, jei teisėta žmona niekada nesugebės pajusti nei pagarbos, nei meilės, kuri būtų buvusi įmanoma, jei tik anksčiau jie būtų paisę jos jausmų ir troškimų.

Vargu ar pavyks moterį įtikinti, kad gyvuliška vyro prigimtis yra nekontroliuojama ir kad ši prigimtis, o ne taurūs dvasiniai išgyvenimai, lydi meilę, kurią vyras jaučia moteriai.“

Kiekviena nekalta nuotaka įsitikinusi, kad tai, ką vyras ketina jai padaryti, yra ne visai normalu. Tačiau pasitelkęs šiek tiek kantrybės vyriškis sugebės įrodyti, kad žmonos asmenybė jį domina kur kas labiau nei intymios jos vietos. Jei vyras apie tai pamirš, lai nesistebi, kad yra pasmerktas gyventi su jo nekenčiančia ir jį niekinančia moterimi.

Visgi nereikia pamiršti, kad jei moteris nerodys noro lytiškai santykiauti, vyras gali imti jos nekęsti: „Moteris, kuri su pasibjaurėjimu žiūri į jai skirtą priedermę ir tik mechaniškai atlieka santuokines pareigas, aistringam ir ja besižavinčiam vyrui gali sukelti rimtų abejonių dėl jos meilės tikrumo. Tik beprotiškai atsidavęs vyras sugebėtų išsaugoti meilę ir pagarbą žmonai, akivaizdžiai demonstruojančiai abejingumą, pasibjaurėjimą arba nieko vertą paklusnumą.“

Kaip svarbu susilaikyti

Net jei esate švelnus ir supratingas sutuoktinis, o jūsų žmona tiesiog mėgaujasi patiriamais malonumais, susilaikyti yra būtina, tikina W. J. Robinsonas. Štai ištrauka iš jo knygos „Žinios apie lytinius santykius vyrams“: „Vyras, siekiantis neprarasti žmonos pagarbos bei meilės ir pelnyti jos dėkingumą, pirmosiomis vedybinio gyvenimo savaitėmis turi būti santūrus ir elgtis labai apdairiai.

Nebent, žinoma, pati žmona yra itin aistringos prigimties ir jaučia didžiulį pasitenkinimo poreikį. Tokiu atveju vyras turi paklusti žmonos įgeidžiams, bet tik tiek, kiek leidžia jo jėgos ir jokiu būdu nekenkdamas savo sveikatai.“

Pasirodo, per dažnas mėgavimasis lytiniais santykiais yra žalingas vyro sveikatai. Net tada, jei žmoną tikrai džiugina lytinė sueitis, ji turi išmokti susitvardyti savo vyro sveikatos naudai. Jei to padaryti nesugebės, vyras ilgainiui gali netekti gyvybiškai svarbių skysčių.

Štai kaip aiškinama B. Macfaddeno knygoje „Moteriškumas ir santuoka“: „Žmonos privalo suprasti, kad gyvybiškai svarbus skystis, vadinamas sperma, gaminamas vyro kuriamuosiuose organuose, yra labai reikalingas jo paties organizmo sveikatai užtikrinti. Deja, apie ypatingą šio kuriamojo skysčio galią, vertę ir visam organizmui teikiamą naudą sužinota tik visai neseniai.“

Negalima pamiršti ir dar vieno dalyko. Jei santuokinių pora ypač dažnai lytiškai santykiauja, svarbu, kad moterį tie santykiai tenkintų, mat kitaip nebus perduodama magnetinė energija ir vyrą tokie santykiai sekins.

Seksualinio pasitenkinimo nepatirianti moteris prilyginama seksualinei vampyrei: „Per intymius santykius iš vyro organizmo perduodamas vertingas kuriamasis skystis ir jei moters organizmas tinkamai į tai sureaguoja, įvyksta magnetizmo reiškinys arba energijos mainai, kompensuojantys kuriamojo skysčio praradimą.

Bet jeigu aistrą išgyvena ir malonumą patiria tik vyras, o moteris vien vykdo vadinamąsias žmonos pareigas, vadinasi, ji nieko jam neperduoda ir todėl nukenčia vyro gyvybinės funkcijos. Tvirtinama, kad tokie vienpusiai santykiai vyrui tiek pat žalingi, kiek masturbacija.“

Galbūt mums ši šimto metų senumo knygų išmintis kelia šypsnį, o kai kurie patarimai atrodo akivaizdžiai klaidinantys, visgi būtent tokia buvo mokomoji to meto medžiaga. Šios knygos bent kiek nušviečia puritoniškame amžiuje visaip dangstomą sekso ir lytiškumo temą.

Jose žmonės skatinami nesitaikstyti su informacijos stoka ir įgyti žinių. Jie taip pat raginami nebūti savanaudžiais, ugdyti savyje atidumo artimajam jausmą, o to reikėtų pasimokyti ir dažnam šiuolaikiniam žmogui. Šiose knygose nepateikiama dabar prieinamos informacijos, bet jose labai etiškai stengiamasi aptarti svarbias ir tuo metu prietarais bei draudimais apipintas temas ir tai negali nežavėti.

Komentarai (1)