Itin intensyvus fizinis aktyvumas tuo metu, kai esate supykę, gali būti pavojingas jūsų širdžiai, perspėja naują tyrimą atlikę mokslininkai, teigiantys, kad tokiu atveju gerokai padidėja širdies smūgio rizika, rašo „The New York Times“.

Tyrimo išvadose sakoma, kad tiek didelis fizinis krūvis, tiek ir stiprios emocijos didina širdies sustojimo riziką, tačiau ji dar labiau padidėja, jeigu šiuos du rizikos veiksnius sujungsime. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jis neįrodo, jog bėgimas ar kitas fizinis krūvis esant įpykus visuomet nėra patartinas, tačiau jie sako, kad fizinis krūvis ir tam tikros emocijos yra prastai suderinami.

Kardiologai jau seniai žino, kad tam tikros aplinkybės gali paskatinti širdies smūgį pacientams, sergantiems širdies liga. Jų teigimu, didesnė širdies smūgio tikimybė yra kylant saulei, stebint sporto varžybas, žemės drebėjimo metu, esant dideliam oro užterštumui, darbe patiriant stresą, atostogaujant ir, retais atvejais, mylintis. Itin didelis fizinis krūvis ir stiprios emocijos taip pat siejamos su širdies smūgio rizika.

Tačiau daugelis studijų, kurių metu tirta, kas sukelia širdies smūgį, buvo nedidelės apimties ir geografiškai ribotos. Jų metu koncentruotasi į nedidelę grupę žmonių vienoje šalyje.

O naujas tyrimas, kurio išvados praėjusią savaitę buvo paskelbtos leidinyje „Circulation“, buvo tarptautinis ir jame dalyvavo beveik 12 500 vyrų ir moterų 52-iose šalyse. Visi jie neseniai buvo patyrę širdies smūgį. Ši studija buvo didesnio širdies ligų tyrimo dalis ir jos metu siekta išsiaiškinti, kas galėjo sukelti širdies smūgį. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į žmogaus fizinę ir emocinę būklę prieš pat ištinkant smūgiui.

Kadangi paprasčiausias būdas sužinoti apie žmogaus fizinę ir emocinę būklę yra paprasčiausiai apie tai paklausti, šio tyrimo metu tyrėjai aplankė kiekvieną pacientą kitą dieną po širdies smūgio ir uždavė jiems seriją klausimų, įskaitant ir tai, ar prieš širdies smūgį jie patyrė didelį fizinį krūvį ir ar buvo supykę ar labai nusiminę.

Tyrėjai taip pat atliko pacientų apžiūrą ir išnagrinėjo jų sveikatos istoriją. Jie priėjo prie išvados, kad didelis fizinis krūvis ir pyktis ar didelis liūdesys yra artimai susiję su padidėjusią širdies smūgio rizika. Maždaug 13 proc. žmonių sakė, kad prieš pat širdies smūgį jie fiziškai buvo labai aktyvūs, o maždaug 14 proc. teigė, kad buvo supykę ar nusiminę. Taip pat didelė dalis žmonių sakė, kad tuo pat metu buvo ir fiziškai aktyvūs, ir įpykę.

Lyginant su diena prieš žmonėms patiriant širdies smūgį, širdies smūgio rizika didelio fizinio aktyvumo metu padidėdavo beveik dvigubai ir maždaug tiek pat ji išaugdavo, jeigu žmogus smarkiai susijaudindavo. O sujungus šiuos du rizikos veiksnius, rizika patrigubėdavo.

Verta paminėti, kad šio tyrimo rezultatai nekito, atsižvelgus į žmogaus amžių, bendrą fizinę būklę, kūno svorį ir tai, ar žmogus rūkė.

Nors šio tyrimo metu nebuvo gilintas į fiziologinę širdies smūgio pusę, tačiau didesnis fizinis aktyvumas ir intensyvios emocijos gali „padidinti kraujospūdį ir širdies pulsą“, pažymėjo tyrimui vadovavęs Kanadoje veikiančio McMasterio universiteto Visuomenės sveikatos tyrimų instituto mokslininkas Andrew Smythas. Jo teigimu, pokyčiai kraujagyslėse gali paskatinti jų viduje esančias aterosklerozines plokšteles plyšti, kas sutrikdo kraujotaką ir sukelia širdies smūgį.

Tačiau šio tyrimo išvados neatskleidžia, ką „didelis fizinis krūvis“ ar „emocinė įtampa“ reiškė kiekvienu konkrečiu atveju, nes tyrimo dalyvių nebuvo prašoma detalizuoti, kaip jie apibūdino šias fazes, pridūrė A. Smythas.

Tačiau spėjama, kad kiekvienas pacientas tiesiog mėgino atsiminti, kokios buvo jų emocijos ir veiksmai dieną prieš širdies smūgį ir prieš pat širdies smūgį, todėl kiekvienas pacientas didelį fizinį krūvį ir emocinę įtampą apibūdintų labai skirtingai, sako A. Smythas. Jo teigimu, iš esmės didelis fizinis krūvis kiekvienam žmogui būtų gerokai didesnė fizinė veiklą dieną, kuomet ištiko širdies smūgis, lyginant su ankstesne gerokai ramesne diena, ir gerokai didesnis, negu tas konkretus žmogus yra įpratęs. Lygiai tas pats pasakyta ir apie emocinę būklę, sakė A. Smythas.

Pagrindinė šio tyrimo išvada, anot eksperto, yra ta, jog ne bet koks fizinis krūvis ar stiprios emocijos sukelia širdies smūgį, bet toks fizinis krūvis ir emocijos, kurios tam konkrečiam žmogui trunka ypatingai ilgai ir yra neįprasti, ypač jeigu šie du rizikos veiksniai yra sujungiami.

A. Smythas taip pat pabrėžia, kad niekas negali sukelti širdies smūgio, jeigu žmogus neserga širdies liga. Kraujagyslėse turi būti plokštelių, kad jos plyštų. Tačiau širdies liga gali būti užslėpta. Jeigu jūsų šeimoje jau būta širdies ligos atvejų, jeigu jums dažnai trūksta oro, skauda krūtinę po fizinio krūvio ar net po barnio, pasikonsultuokite su gydytoju.

O jeigu fizinis aktyvumas padeda jums nusiraminti ir „nuleisti garą“, A. Smythas pataria nepersistengti. „Neperlenkite lazdos. Neimkite staiga bėgti dvigubai greičiau ar toliau, negu nubėgate įprastai“, – pataria A. Smythas.

Komentarai ()