Jei smalsu, kiek dar gyvensite, pamėginkite atlikti paprastą atsisėdimo pratimą. Jeigu susiduriate su sunkumais, gali būti, kad žilos senatvės nesulauksite, rašo mnn.com.

Neretai, ypač vėlyvame amžiuje, norom nenorom susimąstome, keik dar liko gyveni. Brazilijos gydytojas terapeutas Claudio Gil Araujo siūlo atlikti nesudėtingą pratimą. Jam nereikia jokių specialių sąlygų, be to, sugaišite vos keletą sekundžių. Remiantis „Discover“ skelbiama publikacija, šis pratimas padės nustatyti, ar ilgai gyvensite.

Testo idėja C. G. Araujo kilo pastebėjus, kad dagelis pacientų, ypač senyvo amžiaus, neretai susiduria su sunkumais atlikdami su pusiausvyrą susijusius ir jėgos reikalaujančius veiksmus.

Pavyzdžiui, jie susvyruoja prireikus pakelti ant grindų nukritusį daiktą arba sunkiai pakyla nuo kėdės. Kadangi pusiausvyros sutrikimai didina tikimybę nugriūti arba susižeisti (be to, turi įtakos širdies ir kraujagyslių būklei), gydytojas priėjo prie išvados, kad paciento lankstumas, pajėgumas ir gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą gali šį tą pasakyti apie jo gyvenimo trukmę.

Gydytoją sužavėjo mintis, kad gavę įrodymą apie organizmo būklės poveikį sveikatai pacientai gali pasijusi labiau motyvuoti rūpintis fizine forma. Paprasčiausias patarimas pasirūpinti sveika gyvensena gali ir nepaskatinti paciento pakeisti nusistovėjusių įpročių. O štai perspėjimas, kad nesiėmus atitinkamų priemonių gyvenimu teks džiaugtis ne ilgiau nei penkerius metus, iššauks visiškai kitokią reakciją.

Žinoma, testas turi būti nesudėtingas. Tokio, kurį atliekant reikėtų naudoti brangias arba dėl kitų priežasčių sunkiai įsigyjamas priemones ar matavimo įrangą, daugelis atlikti negalėtų. Tad C. G. Araujo, pasitaręs su kolegomis, nutarė pasiūlyti vadinamąjį atsisėdimo ir atsistojimo testą, kurį atliekant nenaudojama jokia įranga ir sugaištama vos keletas sekundžių.

Šį testą galite atlikti tiesiog dabar. Testą rekomenduojama atlikti dėvint laisvus, judesių nevaržančius drabužius.

Visų prima atsistokite tiesiai. Tada tūpdamiesi atsisėskite ant grindų priešais save sukryžiuotomis kojomis. Kai visiškai atsisėsite, vėl grįžkite į pradinę padėtį. Nei tupiantis, nei stojantis negalima remtis rankomis.

Testas vertinamas dešimtimi taškų: 5 taškai skiriami už sėkmingą atsisėdimą ir 5 – už atsistojimą. Už kiekvieną atsirėmimą ranka arba keliu atimamas vienas balas. Jei kuriuo nors momentu prarandate pusiausvyrą ir susvyruojate arba tenka pakeisti kojų padėtį, kad pavyktų išlaikyti stabilumą, reikia atimti pusę balo.

Šis iš pažiūros elementarus testas, pasak C. G. Araujo, gali padėti nustatyti, kiek metų gyvensite. Išbandęs testą su daugiau nei 2 tūkst. 51–80 metų pacientais, gydytojas daro išvadą, kad testo rezultatai gana tikslūs. Mažiau nei 8 taškus surinkusių asmenų mirties tikimybė per šešerius artimiausius metus yra dvigubai didesnė nei tų, kurie atlieka testą nė sykio nesusvyravę, o štai tiems, kurie surenka vos tris taškus arba mažiau tokia tikimybė net penkiskart padidėja.

Kiekvienas atliekant testą gaunamas taškas prilygsta 21 proc. mažesnei mirties tikimybei. C. G. Araujo vykdomame tyrime dalyvavo tik vyresni nei 50-ies metų žmonės. Jaunesnių asmenų rezultatų tokiu pat principu interpretuoti negalima. Visgi, neatsižvelgiant į amžių, testą galima laikyti savotišku standartu, padedančiu išsiaiškinti bendrą sveikatos būklę.

Jei dar nesate penkiasdešimtmetis, bet testą atliekate sunkiai, ko gero, verta sunerimti. Gera žinia ta, kad kuo jaunesnis esate, tuo daugiau laiko turite pasirūpinti sveikata.

Komentarai (4)