Įsivaizduokite, kad pasaulis ir mūsų pačių socialiniai santykiai yra daug paprastesni ir mes iš karto galime pasakyti, kuris žmogus turi išskirtinai aukštą intelektą. Kokio elgesio ir kokių sprendimų iš jo tikėtumėtės? Ar pasitikėtumėte šio itin protingo žmogaus mąstysena ar visgi manytumėte, kad ir jis gali padaryti klaidų? Jei save laikote protingais, pabandykite išspręsti šias labai paprastas užduotis, iliustruojančias įdomų fenomeną.

Pasirodo, viskas labai paprasta – itin protingam žmogui turėtumėte patikėti spręsti tas užduotis, kurioms jo intelekto tikrai reikia, o vaikiškai paprastas užduotis turėtumėte palikti išspręsti kitiems, ne tokiems protingiems žmonėms.

Tai – disracionalijos fenomenas. Apie jį jau buvo kalbėta šiame puslapyje (čia ir čia). Trumpai tariant, šis fenomenas apibrėžia situacijas, kuomet net labai protingi žmonės negali greitai atsakyti į vaikiškai paprastus klausimus, nes juos paprasčiausiai nuvertina. Pasikliaudami intuicija ir manydami, kad klausimui dėl jo paprastumo papildomų pastangų, jie dažnai pateikia visiškai klaidingą atsakymą.

Pavyzdžiui, prieš mėnesį svetainėje buvo publikuotas toks klausimas:

Beisbolo kamuoliukas ir lazda kartu kainuoja 1,1 dolerį. Lazda kainuoja vienu doleriu brangiau nei kamuoliukas. Kiek kainuoja kamuoliukas?

a. 10 centų

b. 5 centus

c. Nustatyti neįmanoma

Jei gerai pagalvosite, atsakymas, akivaizdu, yra „b. 5 centus“. Net paaiškinimo nelabai reikia – tiesiog, jei lazda ir kamuoliukas kartu kainuoja 1,1 dolerį (taigi, nežinomųjų suma yra 1,1), o lazda yra lygiai 1 doleriu brangesnė už kamuoliuką (nežinomųjų skirtumas yra 1), tik 5 centai tenkina sąlygą. Jei kamuoliukas kainuotų 10 centų, tada lazda kainuotų 1,1 dolerį ir kartu šios prekės kainuotų per daug – 1,2. Tačiau daug žmonių manė, kad ir šis atsakymas yra teisingas. Galima stebėtis tokiu žmonių pasirinkimu, tačiau mokslininkai iš to jau seniai juokiasi. Nors net protingi žmonės klysta tokioje paprastoje užduotyje, reikia labai aukšto intelekto ir savikritiško mąstymo, kad klaida būtų pripažinta.

Bet kuriuo atveju, šiandien jums siūlome išbandyti jėgas sprendžiant dar porą labai paprastų užduočių, kurias mokslininkai jau naudojo tirdami disracionalijos fenomeną ir įsitikino, kad daugelis žmonių pateikia visiškai neteisingą spėjimą.

Kaip visada – jei norite patirti disracionalijos fenomeno klastą, pamirškite viską, ką šiame straipsnyje perskaitėte iki šiol ir atsakykite per daug negalvodami – juk klausimai tokie paprasti. Tiesa, vienas dalykas šįkart yra kitoks – prie klausimų nepateikiami atsakymų variantai.

1. Įsivaizduokite, kad staiga pasaulyje atsiranda naujas pavojingas virusas, kuriuo užsikrečia vienas žmogus iš tūkstančio. Virusas labai pavojingas, infekcijai išgydyti reikalinga skubi diagnozė. Todėl mokslininkai išranda testą, kuris visada atpažįsta sergantį (infekuotą) žmogų. Tai yra, jei žmogus yra užsikrėtęs, testas būtinai tai parodys. Tačiau, testas nėra tobulas ir net 5 % sveikų žmonių taip pat yra diagnozuojami kaip užsikrėtę, nors ligos neturi. Taigi, jei žmogus yra užsikrėtęs, tikimybė, kad testas bus teigiamas yra 100 %, o jei žmogus yra visiškai sveikas – teigiamo (todėl neteisingo) testo tikimybė yra 5 %.

Taigi, mokslininkai testą išbando su vienu atsitiktiniu žmogumi iš gatvės. Jokių simptomų kol kas nematyti (jie nepasireiškia ilgą laiką), tačiau testas yra teigiamas. Kokia tikimybė, kad šis žmogus tikrai yra užsikrėtęs? Atsakykite apytiksliai.

2. Nors ši užduotis susijusi su prieš tai buvusia, teisingo jos atsakymo jai išspręsti nereikia. Taigi, mokslininkai šiaip ne taip surado 340 žmonių, kurie buvo užsikrėtę ir sirgo. Kaip minėta, virusas labai pavojingas, todėl buvo nuspręsta išbandyti eksperimentinį gydymą. Iš anksto buvo žinoma, kad jis padės ne visiems, todėl jis buvo skirtas tik 275 pacientams. Po eksperimentų pastebėta, kad 50 pacientų iš 65, kurie šio eksperimentinio gydymo negavo, būklė pagerėjo (50 pagerėjo, 15 – ne). Tuo tarpu tik 75 žmonių, kurie gydymą gavo, būklė nepagerėjo (200 žmonių po gydymo pagerėjo, o 75 – ne).  Tai ar veiksmingas šis gydymas, ar ne?

Atsakymai su paaiškinimais pateikiami antrame straipsnio puslapyje.

1. Ši užduotis daugeliui pasirodo paini, tačiau dažniausiai žmonės kažkodėl spėja, kad ši tikimybė yra 95 %. Logika paprasta – 5 % testų yra neteisingi, todėl 95 % atvejų jie turėtų atskleisti tiesą. Tačiau toks sprendimas yra neteisingas.

Kaip teigiama sąlygoje, tik 1 žmogus iš 1000 yra užsikrėtęs. Taigi, 999 žmonės yra sveiki. Kadangi testas nėra tobulas, jis 5 % sveikų žmonių paskelbs infekuotais. Taigi, 50 žmonių iš 1000 diagnozė būtų neteisinga ir 1 teisinga. Kitaip tariant, diagnozė yra teisinga vienam žmogui iš 51. Todėl tikimybė, kad šis žmogus yra tikrai užsikrėtęs yra mažesnė nei 2 %. Tikslaus procento pateikti be matematinio skaičiavimo tikriausiai nepavyktų daugeliui, tačiau galite savimi didžiuotis, jei bent jau spėjote, kad tikimybė yra arti nulio.

2. Kaip pastebi mokslininkai, tokie klausimai dažnai turi būti atsakyti tikrų vaistų bandymų metu. Ir, kaip tikriausiai nujaučiate, dažnai net labai protingi mokslininkai suklysta vertindami vaistų efektyvumą. Daugelis žmonių atsako teigiamai – vaistai padėjo 200 žmonių iš 275 (72,73 %). Tačiau kontrolinėje grupėje pagerėjimo atvejų santykis dar geresnis – 50 iš 65 (76,92 %). Todėl vaistai yra visiškai neefektyvūs.

Su disracionalijos pavyzdžiais šįkart baigta. Šios užduotys buvo ne kartą panaudotos disracionalijos fenomenui tirti ir buvo pastebėta, kad net ir universitetuose matematiką studijuojantys žmonės dažnai jas sprendžia neteisingai. Pačios užduotys yra šiek tiek kitokios nei loginiai galvosūkiai - apytiksliai teisingą atsakymą galima pateikti ir tik su trumpais skaičiavimais mintyse. Tačiau daugelis žmonių pasąmoningai užduotį nuvertina ir praleidžia svarbias sąlygos vietas.

Komentarai (3)