Tyrimas šliūkštelėjo alyvos į ugnį: vyrų psichika - kaip bobučių ()
Ar moterims tikrai geriau sekasi atlikti kelis darbus vienu metu? Trečiadienį paskelbtame tyrime sakoma, kad sudėtingi galvosūkiai trukdo vyrų eisenai, o daugelio moterų eisenos jie niekaip nepaveikia. Ši išvada gali šliūkštelėti alyvos į ugnį senoms diskusijoms apie psichinius lyčių skirtumus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai nustatė, kad vyrai ir vyresnės nei 60 metų moterys, žingsniuodami ant bėgimo takelio ir tuo pačiu metu spręsdami sudėtingą kalbos uždavinį, pradeda mažiau mosuoti dešiniąja ranka.
Manoma, kad kalbos funkciją ir dešinės rankos judesius kontroliuoja kairysis smegenų pusrutulis.
„Jaunesnės nei 60 metų moterys atrodė esančios atsparios šiam efektui. Tyrimo metu jos sugebėdavo atlikti kalbos užduotį, o rankos mosavimas nepakisdavo“, – sakė vienas iš studijos autorių, neurologijos specialistas Timas Killeenas, dirbantis Šveicarijoje įsikūrusioje Balgristo universitetinėje ligoninėje.
„Vyrų ir vyresnių moterų smegenų kairysis (pusrutulis) susitelkia į kalbinę užduotį tokiu lygiu, kad sumažėja dešinės rankos judėjimas“, – sakė jis.
Šie netikėti tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Royal Society Open Science“.
„Nustebome atradę šį nuoseklų lyčių skirtumą tirdami, kaip du gana paprasti veiksmai – kognityvinė kontrolė ir mosavimas ranka – sąveikauja vienas su kitu“, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Killeenas.
Mokslininkų grupė siekė ištirti, kaip žmonės vaikšto veikiami įvairių sąlygų, ir sukurti „normalių“ eisenų profilių duomenų bazę, turinčią padėti gydyti žmones dėl eisenos sutrikimų.
Kad įrašytų 83 sveikų žmonių eisenos modelius, mokslininkai infraraudonųjų spindulių kamera filmavo bėgimo takeliu einančius 18–80 metų žmones.
Tyrimo dalyvių buvo paprašyta eiti: iš pradžių įprastai, o vėliau – atliekant kalbinę užduotį, vadinamąjį Stroopo testą.
4-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pristatytame Stroopo teste matuojama, kiek laiko žmogus užtrunka pasakydamas, kokios spalvos yra raidės, jeigu spalvas reiškiantys žodžiai – pavyzdžiui, „raudona“, „žalia“ arba „mėlyna“ – yra užrašyti visiškai kitokia spalva.
Moterims geriau sekasi kalba?
Kaip paaiškino T. Killeenas, šis pratimas yra sudėtingas, nes žmogaus smegenys „mato“ ir užrašytą žodį, ir tikrąją raidžių spalvą, tačiau turi suderinti šią tarpusavyje prieštaraujančią informaciją.
Einant įprastai, tyrimo dalyviai mosavo kairiąja ir dešiniąja rankomis beveik vienodai.
„Kai pridėjome kalbinę užduotį, pastebėjome, kad visų amžių vyrams ir vyresnėms nei 60 metų moterims ši simetrija sutriko: sumažėjo mosavimas dešiniąja ranka, o kairiąja ranka jie mosavo kaip įprasta“, – sakė T. Killeenas.
Ar tai įrodo, kad moterys geriau susitvarko su keliais darbais vienu metu?
„Cha cha! Manau, tai rodo, kad jaunesnės moterys galbūt atsparios šių gana specifinių veiksmų sąveikai“, – sakė jis.
Ar šį principą galima taikyti ir kitoms jungtinėms veikloms, tokioms kaip vairavimas ir kalbėjimas arba vaikščiojimas ir žinučių rašymas, dar reikia įrodyti.
Be to, neaišku, ar moterų sugebėjimas atlikti kalbos testą žingsniuojant įrodo, kad jos kaip nors pranašesnės už vyrus, sakė mokslininkas.
Faktas, kad vyresnės nei 60 metų moterys praranda šį gebėjimą, gali pateikti užuominų apie jo kilmę, sako studijos autoriai.
Jaunesnių moterų, kurių organizmas gamina daugiau estrogeno, specializuoti smegenų receptoriai galbūt yra labiau sužadinami didesnio šio moteriško hormono kiekio.
„Be to, moterys dažnai pasižymi geresniais kalbiniais įgūdžiais negu vyrai“, todėl daugeliui jų Stroopo testas pasirodė lengvesnis, elektroniniame laiške rašė T. Killeenas.
„Visgi tai nepaaiškina, kodėl vyresnės moterys, peržengusios 60 metų slenkstį, sugrįžta į „vyrų modelį“, – sakė jis.
Ankstesnių tyrimų rezultatai aiškiai nepagrindžia prielaidos, kad moterims tikrai labiau sekasi daryti daugiau darbų vienu metu negu vyrams.
„Tai gali būti pagrindas tolesniems tyrimams – galbūt kažkas pagaliau atsakys į šį kelių šimtmečių senumo klausimą!“ – sakė T. Killeenas.
