Į aliuminio foliją vynioti tikrai galima ne bet ką: kokiems maisto produktams paruošti ir išsaugoti reikia rinktis kitus būdus? ()
Aliuminio foliją galima aptikti kiekvienoje virtuvėje, tačiau ne kiekvienas žino, kad ne visiems maisto produktams ji skirta. Netinkamas jos naudojimas gali pakenkti sveikatai ar net sukelti vėžį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai reikia suvynioti produktus, aliuminio folija būna patogesnė net už maistinę plėvelę, kuri lengvai sulimpa. Deja, jos nepatartina naudoti sūdytiems ir rūgštiems produktams.
Aliuminio folija pagaminta iš aliuminio, lengvojo metalo, kurio daugiausia yra Žemės plutoje. Žmogus iš tikrųjų gauna daug jo per maistą. Aliuminio būna ir geriamame vandenyje, vaistuose, kosmetikoje, dezodorantuose, maisto produktų pakuotėse, net jogurto dangteliuose ir, žinoma, aliuminio folijoje.
Šį lengvąjį metalą mokslininkai vertina kritiškai. Įtariama, kad jis gali sukelti įvairius susirgimus, net Alzheimerio ligą ar vėžį. Kol kas dar moksliškai neįrodyta, kad aliuminis yra tiesioginė tokių ligų priežastis. Nepaisant to, Vokietijos rizikos vertinimų instituto specialistai rekomenduoja stengtis mažinti į kūną patenkančio aliuminio kiekius, pavyzdžiui, atsisakant dezodorantų, kuriuose naudojamas aliuminis kaip prakaitą sulaikanti medžiaga.
Vokietijos vartotojų apsaugos tarnyba ragina kuo rečiau naudoti aliuminio foliją ir elgtis su ja protingai. „Jokie produktai, kurie yra sūrūs ar rūgštūs, neturi būti vyniojami į aliuminio foliją ir juo labiau kepami“, – įspėja Silke Schwartau iš Hamburgo vartotojų centro.
Sūrio aliuminio folijoje geriau nekepti!
Dėl rūgšties ar druskų poveikio iš aliuminio folijos išsiskiria jonai, kurie patenka į maisto produktus. „Kuo ilgesnis kontaktas, tuo didesnis pavojus“, – rašoma Bavarijos vartotojų centro atmintinėje. Obuolių skiltelių, pomidorų tyrės, rabarbarų, silkių ar raugintų agurkų ir kitų raugintų ar sūdytų produktų negalima vynioti į aliuminio foliją. Kepti druska įtrintą ir citrinos rūgštimi pašlakstytą žuvį ant aliuminio padėklo – taip pat bloga idėja.
Mėsos kepsniams galima naudoti specialius kepimo padėkliukus su skylutėmis, kad išvarvėtų riebalai ir apsisaugotume nuo vėžį sukeliančių degėsių, bet tokiu atveju derėtų mėsą pabarstyti druska ir pipirais jau iškeptą ir padėtą ant lėkštės.
Prekybos centruose parduodami pomidorų tyrės indeliai, jogurto dangteliai, vaisių sulčių paketai nekelia sveikatos problemų, nes aliuminis juose padengtas specialiu apsauginiu sluoksnius, kad nekontaktuotų su maistu. Taip pat apsaugoti būna ir išsinešti skirtos kavos puodeliai.
Ūmaus apsinuodijimo nuo aliuminio pavojus yra menkas. Paprastai šis lengvasis metalas į kūną patenka mažais kiekiais ir juos išplauna inkstai. Vis dėlto per ilgą laiką žmogaus organizme susidaro jo sankaupos, ypač plaučiuose ir kauluose. „Todėl reikia saugotis ir vengti aliuminio, nes kūnas nesugeba jo visiškai atsikratyti“, – įspėja S.Schwartau.
Nustatyti ribiniai aliuminio kiekiai
Europos maisto produktų saugumo organizacija (EFSA) paskelbė, kad per savaitę su maistu suvartotas 1 miligramas aliuminio vienam kūno kilogramui nekelia pavojaus sveikatai. Ką žmogus iš tikrųjų suvartoja, labai smarkiai priklauso nuo jo mitybos įpročių ir gyvenimo sąlygų. Pagal EFSA atliktus tyrimus europiečiai suvartoja nuo 0,2 iki 1,5 miligramų aliuminio per savaitę vienam kūno kilogramui. O pastarasis skaičius gerokai viršija ribinę vertę.
Kad sumažintume aliuminio pavojų, S.Schwartau pataria keptuves ir puodus uždengti ne aliuminio folija, o dangteliais ar lėkštėmis. Ant aliuminio folijos pakuočių turėtų būti aiškios instrukcijos, kada ir kodėl jos negalima vartoti, tačiau daug gamintojų to nepaiso.