Didžiojo penketo asmenybės bruožai ir kaip jie lemia gyvenimo įpročius: ar žinote, ką reiškia, jei žmogus dainuoja duše? (2)
Asmenybės sampratos svarba psichologijoje, be kita ko, yra susijusi su tuo, ką asmenybė pasako apie tikėtiną mūsų gyvenimo būdą, bbc.com interneto svetainėje teigia psichologijos temomis rašantis Christianas Jarrettas. Pavyzdžiui, jei esate labai sąžiningas, tai tikėtina, kad būsite geros fizinės sveikatos ir kad jūsų santykiai bus darnesni; ekstravertai yra laimingesni; labai neurotiški žmonės susiduria su psichikos sveikatos problemomis; atviri žmonės daugiau uždirba; ir, kuo turbūt galima nė neabejoti, su kitais gerai sutariantys žmonės paprastai yra populiarūs ir turi daug draugų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau apie mūsų asmenybę galima spręsti ne tik pagal mūsų ilgalaikę sėkmę ir gerovę. Daug atskleidžia ir tai, kuo užsiimame kasdien. Neseniai paskelbtas naujas tyrimas, kuriame kaip niekada išsamiai apibūdintos elgesio ypatybės, siejamos su minėtais Didžiojo penketo asmenybės bruožais. Rezultatai yra stebinantys.
Nors ir nereikia sakyti, kad, pavyzdžiui, ekstravertai mėgsta iškylauti, o sąžiningiesiems greičiausiai nebūdinga vėluoti, galbūt bus netikėta, kad ekstravertai dažniau mėgaujasi karšta vonia arba kad sąžiningieji skaito mažiau knygų.
Ročesterio universiteto mokslininkas Benjaminas Chapmanas ir Lewisas Goldbergas iš Oregono tyrimų instituto JAV Oregono mieste apklausė beveik 800 žmonių. Dauguma iš apklaustųjų buvo baltieji, kurių amžiaus vidurkis – 51 metai. Asmenybės testo dalyvių buvo paprašyta įvertinti, kiek tiksliai jų asmenybės bruožus apibūdina 100 skirtingų būdvardžių, tokių kaip „drovus“, „malonus“, „tvarkingas“, „atsipalaidavęs“, „nepastovios nuotaikos“, „protingas“ ir „meniškas“. Po ketverių metų mokslininkai tuos asmenybės testo rezultatus palygino su naujais tų pačių dalyvių atsakymais, siekdami įvertinti, kiek dažnai per pastaruosius metus jie ėmėsi kurių nors iš 400 skirtingų veiksmų – nuo knygos skaitymo iki dainavimo duše.
Paaiškėjo, kad ekstravertai ne tik yra linkę mėgautis karštomis voniomis, bet ir dažniau planuoja vakarėlius, lankosi baruose, aptaria tai, kaip užsidirbti, kalbasi telefonu vairuodami ir deginasi. Sąžiningesni žmonės yra linkę vengti kai kurių veiklų, pavyzdžiui, skaityti, keiktis ir graužti pieštukus.
Žmonės, kurie labiau sutaria su kitais, teigė skiriantys daugiau laiko lyginimui, žaidimui su vaikais ir indų plovimui. Imtis namų ruošos jie yra labiau pasirengę greičiausiai dėl savo polinkio siekti santarvės. Netikėta tai, kad šio tipo žmonės taip pat dažniau dainuoja duše ar automobilyje.
Neurotiški žmonės dažniau daro tai, kas padeda mažinti psichologinį stresą, pavyzdžiui, vartoja daugiau raminamųjų ir antidepresantų. Tačiau jie taip pat pripažįsta, kad jiems labiau būdingas asocialus elgesys, pvz., dažnesni pykčio protrūkiai ar šaipimasis iš kitų. Taip yra greičiausiai dėl to, kad jiems sunkiai sekasi suvaldyti savo pačių emocijas. Nenuostabu, kad atviriems žmonėms būdingas toks elgesys kaip poezijos skaitymas, lankymasis operoje ir polinkis į meną, tačiau kiek netikėtai jie yra labiau linkę, pavyzdžiui, keiktis šalia kitų, valgyti aštrų maistą per pusryčius arba būti namie be drabužių. Be to, mažiau tikėtina, kad jie sirgs už kokią nors sporto komandą.
Šiame tyrime nagrinėta labai įvairi veikla. Tačiau dar neaišku, ar toks pat ryšys tarp asmenybės tipo ir elgesio būtų nustatytas kitose pasaulio kultūrose ir, žinoma, dar reikėtų įvertinti tūkstančius kitų kasdienių veiksmų. Naujo tyrimo duomenys papildo ankstesnius ryšio tarp elgesio ir asmenybės tipo tyrimus, kurie dažniausiai buvo sutelkti į konkrečią veiklą ar tik tam tikrus bruožus. Pavyzdžiui, ankstesniais tyrimais nustatyta, kad labai sąžiningi žmonės dažniau nešioja laikrodį, šukuojasi ir valosi batus, kad ekstravertai turi daugiau tatuiruočių, kad intravertų kalba yra konkretesnė, kad sutariantys su kitais gauna mažiau baudų už greičio viršijimą ir labiau mėgsta saldumynus, taip pat kad atviri žmonės labiau mėgsta vaisius bei daržoves, nekomercinį kiną ir renkasi sausą, o ne saldų baltąjį vyną.
Kitame tyrime buvo nagrinėjamas elgesys, siejamas su vadinamąja tamsiąja asmenybės bruožų triada – narcisizmu, makiavelizmu ir psichopatiškumu. Pavyzdžiui, psichopatiškiems asmenims ne tik labiau būdingas polinkis į smurtą, patyčias ir agresiją; jie taip pat neįprastai ilgai žiūri pašnekovui į akis ir kartu su makiaveliško charakterio žmonėmis dažniau užsiima ir mėgaujasi interneto trolių veikla.
Kitu tyrimu nustatyta, kad kuo žmogus gauna daugiau tamsiosios triados balų, tuo labiau tikėtina, kad jie yra pelėdos, o ne vieversiai, t. y. kad jie keliasi ir eina miegoti vėliau.
Apskritai ši tyrimų sritis svarbi tuo, kad platesnės žinios apie žalingą ir nesveiką kasdienį elgesį, susijusį su tam tikrais asmenybės bruožais, gali padėti rengti tikslingesnes sveikatos kampanijas ir priemones. Be to, atliekant asmenybės tyrimus žmonės dažnai atsako į klausimus apie save. Todėl netikėtos Didžiojo penketo asmenybės bruožų sąsajos su tam tikru elgesiu gali padėti parengti anketas, kurias pildantys žmonės nesuvoktų, kad pateikdami atsakymus apie savo mėgstamą veiklą jie atskleidžia svarbios informacijos apie savo asmenybę.
Žinoma, naujo tyrimo duomenys leidžia daryti ir linksmas bei provokuojančias išvadas. Pavyzdžiui, jei mėgstate keiktis, galite teigti, kad yra yra jūsų atvirumo ženklas. Be to, dabar galbūt atlaidžiau žiūrėsite į savo namiškių įprotį dainuoti duše. Juk tai gali būti tik dar vienas požymis, kad jam būdingas sutarimas su kitais.
