Internete pasklido panika - ar tikrai narkomanai prekybos centruose į citrinas nusivalo adatas? (4)
Socialiniame tinkle Facebook pasirodė pranešimas, raginantis tautiečius būti ypatingai atsargiems. Neva jų lankomuose prekybos centruose slypi rimtas pavojus sveikatai – į parduotuvių lentynas išdėtas citrinas narkotikus vartojantys asmenys smaigsto adatas ir taip tikisi jas dezinfekuoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žinutę išplatinusio puslapio „Mobilios Talpos“ pranešime rašoma: „Dėmesio! Prekybos centre pirkdami citrinas jas atidžiai apžiūrėkite, nes galite įsigyti ir štai tokias! Narkomanai kartais užsuka į maisto parduotuves tiesiog nusivalyti švirkšto adatos. Potenciali rizika už Jūsų pinigus! Būkite atidūs ir atsargūs, pasidalinkite apie gresiantį pavojų draugus ir artimuosius!“
Toks raginimas sulaukė nemenko atsako: pranešimu pasidalino per 15 tūkstančių žmonių. Tačiau kilo klausimas, kiek šiame pranešime tiesos? Gandai, kad intraveninius narkotikus vartojantys asmenys citrusinius vaisius naudoja kaip dezinfekavimo priemonę, buvo pasklidę ir anksčiau.
Atrodo, panaši panika yra sukeliama kone kiekvienais metais, todėl kilusi pasipiktinimo banga pranešimo komentarų skiltyje nenustebino.
Šį sykį buvo raginama dėmesį kreipti į žalias ant citrinų esančias dėmeles. Suprantama, kad jos galbūt ir gali kelti klausimų, tačiau nepaisant to yra visiškai sveikatai nepavojingos ir tikrai neparodo švirkšto dūrimo vietos.
Tarp komentatorių buvo ir asmenų, teigusių, kad per keleto metų darbo patirtį vaisių skyriuje įsitikino, jog citrinos tokios atkeliauja iš šiltų kraštų, o žalia dėmelė tėra kokybei nekenkiantis defektas, pažeista, toje konkrečioje vietoje nepageltonavusi žievė. Susisiekus su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriumi Sauliumi Čaplinsku buvo patvirtinta, kad nėra priežasties nei patiems bijoti, nei skleisti panikos ir gąsdinti kitus asmenis.
„Komentuoti daug nėra ką, akivaizdu, kad tokie gandai tik kelia paniką ir jokios svarbios ar tikslios informacijos nepaskleidžia. Atsakymas paprastas, jokios rizikos užsikrėsti tikai nėra, o ir logikos taip elgtis maža. Sunku suprasti, kas iš viso paskatintų tokį veiksmą.
Kiek keista tai, kad kiekvienais metais tokios žinios nuvilnija socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje. Tačiau tai tėra nepagrįsti gandai, o, be to, internete galima rasti viską, ko širdis geidžia. Tik reikėtų savęs paklausti, ar rasta informacija yra tiksli, ar ne“, – aiškino ULAC direktorius.
