Tyrimas parodė vieną iš geriausių būdų, kaip greitai įveikti stresą: nereikia nei daug laiko, nei pastangų (3)
Jei gyvenime turite ambicingų tikslų ir norų, išvengti didžiulio tempo ir nerimo tikriausiai nepavyks. Mūsų gyvenimai yra kupini streso, kurį kartais sunku suvaldyti. Visgi, naujas mokslininkų tyrimas atskleidė labai paprastą būdą, kaip galima susidoroti su stresu ir tai gali padaryti kiekvienas. Tam nereikės nei daug laiko, nei pastangų, nors pats metodas iš pradžių visiems atrodo keistas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl ko kyla stresas – dažniausiai nesusitvarkome su mūsų galvas užgriuvusiais rūpesčiais, nerimaujame, kad ko nors nespėsime padaryti, išgyvename dėl artimųjų. Iš esmės, streso protrūkiai įvyksta tuomet, kai viskas aplinkui, atrodo, pradeda byrėti ir pasidaro labai chaotiška. Aišku, viena išeitis būtų efektyvus laiko planavimas, tačiau tai lengviau pasakyti nei padaryti. Kita išeitis – susidoroti su jau kamuojančiu stresu.
Neseniai „Scientific Reports“ žurnale publikuotas tyrimas atskleidė, kad vienas iš geriausių su stresu kovojančių metodų – pokalbiai su savimi, kreipiantis į save trečiuoju asmeniu. Tik tyliai, geriausia mintyse – pokalbiai balsu pasirodė esantys ne tokie efektyvūs, o tai darydami dar ir atrodysite kvailokai. Tyrimas parodė, kad sau skirti žodžiai gali padėti susitvarkyti su užplūstančiomis emocijomis. Dažniausiai pakaks trumpo padrąsinimo – „Jam tai pavyks, jis viską suspės laiku“. Svarbu, kad prisimintumėte – viską sakykite mintyse ir tik trečiuoju asmeniu.
Mokslininkai pastebi, kad daugelis žmonių ir taip kalba su savimi. Tai tarsi natūralus būdas susidėlioti savo mintis ir į šalį nustumti trukdančias emocijas. O tada ir atliekama užduotis pasirodys esanti lengvesnė. Mokslininkai tai išsiaiškino atlikę keletą eksperimentų.
Tyrime dalyvavo 37 savanoriai. Kiekvienam iš jų buvo parodyta kokia nors nuotrauka – arba emociškai trikdanti arba neutrali. Dalyvių buvo paprašyta į jas reaguoti mintyse sau ką nors pasakant pirmuoju ir trečiuoju asmeniu, o mokslininkai tuo metu specialia įranga stebėjo jų smegenų aktyvumą. Buvo pastebėta, kad kalbėjimasis su savimi trečiuoju asmeniu slopino už emocijas atsakingų smegenų regionų aktyvumą. Jie tarsi staiga nutilo. Dalyviai patys teigė, kad kalbėjimas trečiuoju asmeniu buvo natūralesnis ir todėl lengviau įgyvendinamas.
Antrajame eksperimente dalyviai buvo paprašyti prisiminti tikrus skausmingus savo praeities išgyvenimus ir apie juos su savimi pakalbėti pirmuoju arba trečiuoju asmeniu. Vėlgi, kalbėjimas trečiuoju asmeniu buvo natūralesnis ir efektyviau ramino įsikarščiavusius smegenų centrus. Bet kodėl taip veikia būtent kalbėjimas trečiuoju asmeniu?
Mokslininkai mano, kad todėl, kad tai – natūrali pokalbio forma. Kartu tai kuria iliuziją, kad žmogumi pasitiki kažkas kitas. Arba kad reaguojama į kažkieno kito jausmus. Mokslininkai vis dar svarsto, ar šis metodas yra geresnis už kitus. Pavyzdžiui, meditacija yra žinoma, kaip puikus streso valdymo būdas, tačiau jai reikia ir žinių, ir laiko. Tuo tarpu pokalbiai su savimi yra natūralūs.
O ką daryti su žmonėmis, kurie teigia, kad su savimi kalbasi tik nesveiki, psichologinių problemų turintys žmonės? Daugybė tyrimų parodė, kad pokalbiai su savimi, ypač mintyse, yra visiškai natūralūs. Aišku, tol, kol jie yra pilnai sąmoningi ir kontroliuojami. Vienas tyrimas net įrodė, kad pašnekesys su savimi gali padėti surasti pamestus daiktus. Taigi, stresinėse situacijose keli žodžiai gali padėti surasti ir vidinę ramybę bei susikaupimą.