Mokslininkai pradėjo rimčiau tyrinėti sapnus: sapnuojantiems košmarus blogos žinios - migdomieji nepadės, reikia visai kitų dalykų ()
Po nemažai streso kėlusios dienos daugeliui bent naktį norėtųsi atrasti ramybę. Deja, neseniai Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, dieną patirtas stresas gali vėl mus aplankyti – tik jau per sapnus, žurnale „Live Science“ straipsnį pradeda mokslo ir technologijų temomis rašanti žurnalistė Tereza Pultarova.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis lapkričio 30 d. žurnale „Motivation and Emotion“ paskelbto tyrimo išvadomis, net ir miegančiam žmogui gali nepavykti pasislėpti nei nuo reiklaus viršininko, nei nuo kitų kasdienių rūpesčių. O tas, kuris gyvenime jaučiasi vienišas ir atstumtas, lygiai taip pat gali pasijusti ir sapnuose.
Ryšys su nepatenkintais psichologiniais poreikiais
„Tyrimo rezultatai rodo, kad yra kažkas, kas neleidžia mūsų sąmonei atitrūkti nuo tikrai stiprių socialinių patirčių, – sako tyrimo iniciatorė ir vadovė Netta Weinstein, Jungtinės Karalystės Kardifo universitete dėstanti socialinę ir aplinkos psichologiją. – Jei gyvenime patiriame daug įtampos, ji reguliariai pas mus grįžta ir sapnų pavidalu.“
Atlikdami tyrimą, tyrėjai ieškojo sąsajų tarp to, kokius sapnus žmogus sapnuoja, ir to, ar patenkinami jo trys konkretūs psichologiniai poreikiai: poreikis jaustis kompetentingam, poreikis jaustis nepriklausomam ir poreikis jausti ryšį su kitais žmonėmis.
Pasak N. Weinstein, tyrimo metu vertinta, ar žmogus jaučiasi kompetentingas darbe ar bet kurioje kitoje jam svarbioje srityje, ar jis nesijaučia pernelyg kontroliuojamas ar spaudžiamas daryti tai, ko jam nesinori daryti, ir ar jis jaučia ryšį su jo gyvenime svarbiais ir artimais žmonėmis.
Šįkart tyrėjai atliko du atskirus eksperimentus. Pirmojo eksperimento dalyvių, kuriais pasirinkta 200 studentų, buvo paprašyta prisiminti kokį nors dažnai pasikartojantį sapną. Surinkę reikiamą informaciją, tyrėjai palygino sapnų turinį su tuo, kas atitinkamu laiku vyko realiame tiriamųjų gyvenime, ir įvertino, ar buvo patenkinti minėti trys psichologiniai poreikiai. Antrojo eksperimento dalyvių, kuriais pasirinkta 110 studentų, buvo paprašyta užsirašyti viską, ką jie susapnuos tris naktis iš eilės, ir kartu nurodyti, su kokiais reikšmingais įvykiais ar patirtimis jiems teko susidurti atitinkamomis dienomis.
Sapnus lemia nusivylimai?
Nustatyta, kad sapnų emocinis krūvis dažnai atspindi žmogaus per dieną sukauptą nesėkmingą patirtį, susijusią su trimis minėtais poreikiais. „Jei kasdienybėje žmogui tenka patirti kažką nemalonaus ir smarkiai nuviliančio, sapnuodamas jis taip pat gali jaustis įsitempęs, liūdnas ir nusivylęs“, – žurnalui „Live Science“ teigė N. Weinstein.
Tyrėjos teigimu, sąsaja tarp dienos patirčių ir sapnų turinio nėra labai tvirta, tačiau atliekant tyrimą surinkta tam tikrų duomenų, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad sapnai, kuriuose sapnuojantysis nuo kažkur krenta, kuriuose kažkas jį puola ir kuriuose jis vis mėgina kažką padaryti, bet nesėkmingai, gali būti susiję su nuviliančia dienos patirtimi.
Atlikdami tyrimą, tyrėjai nekėlė sau tikslo sugrupuoti sapnus pagal tris nepatenkintų psichologinių poreikių rūšis, nes sapnų, kuriuos buvo galima analizuoti, nebuvo tiek jau daug, aiškina N. Weinstein. Pasak jos, iš viso atliekant abu eksperimentus išnagrinėta maždaug 400 sapnų, o tai yra per mažai, kad sapnų turinį būtų galima vertinti išsamiau.
Šis tyrimas – tik įžanga
„Norint nuodugniau įvertinti skirtingo turinio sapnus ir išsiaiškinti, kiek juos lemia, pavyzdžiui, vienatvės jausmas ar negebėjimas kažko padaryti, reikėtų išnagrinėti daugybę sapnų, – teigia N. Weinstein. – Mūsų tyrimas – tai tik savotiška įžanga į analizę to, kaip mūsų sukaupta dienos patirtis paskui atsispindi sapnuose.“
Šiuo tyrimu patvirtinta, kad neigiama dienos patirtis gali turėti neigiamos įtakos mūsų gebėjimui gerai išsimiegoti naktį. Negana to, žmonės, kasdien patiriantys daug streso, negebantys atsiskleisti ir negalintys pasiekti norimų rezultatų, dažniau sapnuoja pasikartojančius nemalonius sapnus.
Tyrimo autorės teigimu, norint geriau perprasti sapnų reikšmę, reikia atlikti dar daug tyrimų. Pirmasis išsamiau nagrinėti šią sritį XIX amžiaus pabaigoje ėmėsi Sigmundas Freudas. Jo tvirtinimu, sapnuose atsispindi į pasąmonę nustumtas sąmonės turinys. Šiaip ar taip, pasak N. Weinstein, net ir praėjus daugiau kaip šimtui metų, mokslininkai vis dar nėra visiškai tikri, kokią funkciją atlieka sapnai.
