Atrodo, kad daliai žmonių nuolat pritrūksta miego. Kaip bebūtų keista, net jei jie miega tikrai nemažai, vis tiek jaučiasi išsekę, kai kiti aplink esantieji atrodo ir jaučiasi kur kas guvesni ir pailsėję. Kelios papildomos miego valandos atrodo lyg dangaus siųsta dovana, tačiau vis tik ne visada yra būtent taip.

Papildoma saldaus poilsio valandėlė šeštadienio rytą – tikra palaima, tačiau jei reguliariai miegate po 10 ar daugiau valandų, gali būti, kad sveikata yra sutrikusi, ypač jei net ir po tokio ilgo naktinio poilsio per pietus jaučiate poreikį dar šiek tiek nusnūsti.

„Daugumai suaugusiųjų reikia nuo 7 iki 8,5 val. miego, – konstatavo Mičigano universiteto Miego sutrikimų centro vadovas Ronaldas Chervinas. – Vis tik dalis miega neįprastai ilgai ir vis tiek nesijaučia gerai, o tai jau yra pakankama priežastis apsilankyti pas miego sutrikimus gydantį specialistą.“

Ekspertų paprašyta atsakyti į kelis svarbiausius klausimus, susijusius su atvejais, kai žadintuvo signalas rytais net kelis kartus atidedamas vis vėlesniam laikui. Domėtasi, ką darome būdami nesąmoningi miego metu, ir kada vertėtų susirūpinti dėl galimai pašlijusios sveikatos, rašo „Huffington Post“.

DNR užkoduotas poreikis miegoti ilgiau

Atlikti tyrimai liudija, kad genetika gali turėti įtakos žmogaus poreikiui miegoti ilgiau nei kiti. „Kai kurie yra paprasčiausiai linkę į didesnį miego poreikį. Kažin ar ką galima padaryti su individualiais genetiniais ypatumais, - pripažino R. Chervinas. – Vis tik galima daryti įtaką kitiems veiksniams, kontroliuojantiems miego poreikį, pavyzdžiui, gulimosi į lovą ir kėlimosi režimui.“

Svarbu žinoti, kad paaugliai iš esmės dažniau būna linkę miegoti ilgiau ir jiems būna sudėtingiau atsikelti laiku.

„Tai dažniausiai siejama su už miego kontrolę atsakingo vidinio organizmo biologinio laikrodžio pokyčiais, tačiau įpročiai neabejotinai taip pat turi įtakos“, – pripažino R. Chervinas. Taigi jei tėvai jus bardavo dėl vėlyvo kėlimosi paauglystėje, kažin ar visa kaltė turėjo būti verčiama vien tik ant jūsų pečių.

Galimas miego sutrikimų ženklas

Gali būti, kad jus vargina kuris nors vienas iš daugybės diagnozuojamų miego sutrikimų, dalis kurių turi įtakos polinkiui dieną pradėti vėliau. Vienas iš tokių sutrikimų – tai hipersomnija, kai pasireiškia šalutinis dezorientacijos poveikis.

„Hipersomnijos varginamas žmogus niekaip negali išlipti iš lovos, jam negana ir 10 miego valandų. Net ir po dvi ar tris valandas trunkančių nusnūdimų tokie žmonės vis tiek nori miegoti. – galimus simptomus vardijo neurologas ir psichiatras iš Stanfordo universiteto Emmanuelis H. Duringas. – Ši būklė gali ištikti bet kurio amžiaus asmenį, o jos priežastys, deja, mums iki galo nėra žinomos.“

Itin didelį miego poreikį gali sukelti ir retas neurologinis sutrikimas – Kleine-Levin sindromas, dar vadinamas miegančiosios gražuolės sindromu. „Kelias dienas ar savaites po 15 ar net 20 vlaandų per parą jie gali praleisti lovoje, atsikeldami tik tam, kad pavalgytų ir nueitų į tualetą.“ – teigė R. Chervinas. Tiesa, mokslininkų atlikti tyrimai liudija, kad šis sindromas vargina vos vieną iš milijono mūsų planetos gyventojų.

Kalta gali būti psichinės sveikatos būklė

„Ilgai trunkantis miegas – galima depresijos išraiška. Žmogus tokiais atvejais gali miegoti ilgiau ir jaustis mieguistas dienos metu, reguliariai poilsiui skirdamas net 10 ar 11 valandų.“ – dar vieną galimą pernelyg didelio mieguistumo priežastį įvardijo E. H. Duringas.

Iš tiesų tyrimai ryšį tarp depresijos ir miego sutrikimų patvirtina – dažniausiai tokiais atvejais pasireiškia nemiga arba hipersomnija. Be to, vaistai, skiriami tam tikroms būklėms palengvinti, taip pat gali prisidėti prie bendro silpnumo ir poreikio ilgiau pamiegoti. Jei įtariate, kad neįprastas mieguistumas susijęs su vartojamais vaistais, būtinai šiuo klausimu pasikonsultuokite su gydytoju.

Kalta gali būti iš pirmo žvilgsnio nepastebėta problema

Anot E. H. Duringo, trauminiai smegenų pažeidimai gali turėti sąsajų su miego režimo pokyčiais. Vienas atliktas tyrimas parodė, kad neseniai trauminių smegenų pažeidimų patyrę asmenys neretai miega ilgiau nei visiškai sveiki tiriamieji. Dar miegas itin svarbus po patirtų traumų atsigaunantiems asmenims: tyrimas patvirtina, kad smegenų darbas skyrus pakankamai laiko kokybiškam miegui, pagerėja.

Realus miego trūkumas

Jei vieną ar dvi naktis miegojote nepakankamai, tikėtina, kad vos tik pasitaikius palankiai progai šį trūkumą stengsitės susigrąžinti. Laimei, tokie atvejai labiau vertintini kaip pasekmė nei rimtesnės problemos ženklas. Vis tik miego trūkumo kompensavimas ilgiau pamiegant ar kelis kartus trumpai pasnaudžiant toli gražu ne visada duoda pageidaujamų rezultatų. Žmonės linkę vertinti miegą kaip tam tikrą fondą, todėl vieną naktį pamiegodami trumpiau jie viliasi poilsio trūkumą kompensuoti vėliau miegui skirdami šiek tiek daugiau laiko. „Ne visada galima sugrąžinti praleistas valandas“, – patikino R. Chervinas.

Mokslininkų atlikti tyrimai patvirtina, kad miegui skyrus 10 valandų po reguliariai trumpiau miegotų naktų tik iš pradžių pagerinama savijauta, o po to, deja, neišvengiamai seka staigus jėgų netekimas. Taigi ši taktika neabejotinai priverčia susimąstyti apie papildomų miego valandų skyrimo efektyvumą. Jei nuolat jaučiatės pavargę, nors miegate pakankamai, laikas apsilankyti pas gydytoją. Jei dažniausiai nubundate guvūs ir pasirengę dienai, kartkartėmis pamiegodami ilgiau sau tikrai nepakenksite. Galiausiai svarbu suvokti, kad miegodami praleidžiame trečdalį savo gyvenimo, taigi kelios papildomos valandos kažin ar pakeis situaciją iš esmės.
 

Komentarai ()