Kaip išsirinkti geriausią dantų pastą? Chemijos profesoriaus patarimai ir mažai kam žinomi dalykai  (1)

Olandų mokslininkų tyrimas parodė, kad 49,2 proc. dantų apnašų nuvaloma valant šepetėliu ir pasta. Bet jei valoma tik šepetėliu ir be dantų pastos, nusivalo 50,3 proc. apnašų, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto organinės chemijos profesorius Albinas Žilinskas. Taigi, pastebi jis, norint nuvalyti apnašas, iš esmės pastos nereikia, o renkantis pastą geriausia vadovautis taisykle – kuo paprastesnė sudėtis, tuo geresnis poveikis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

– Į kokias medžiagas, nurodytas etiketėje, reikia atkreipti dėmesį renkantis dantų pastą?

– Kalbant apie dantų pastą ir dantų valymą, visai neseniai man į rankas papuolė 2016 m. straipsnis apie olandų mokslininkų atliktą tyrimą. Pasirodo, kad 49,2 proc. dantų apnašų nuvaloma valant šepetėliu ir pasta. Bet jei valoma tik šepetėliu ir be dantų pastos, nusivalo 50,3 proc. apnašų. Išvada kokia? Norint nuvalyti apnašas, iš esmės pastos nereikia.

Dantų pastą sudaro kelios medžiagos. Pirmiausia – abrazyvinė (šveičiamoji), tarkim, kalcio karbonatas. Į standartines pastas dedama fluoro druskų – fluoridų. Šalyse, kur fluoro mažai, į pastą visada turi būti įdėta fluoro, kad danties audinys būtų tvirtesnis. Trečia medžiaga – putokšlis, kuris padeda lengviau atplauti organines daleles.

Ir tada – daugybė visokių pridėtinių medžiagų, tarkim, kad skaniau būtų. Tik svarbiausia pastos niekada neryti, nes fluoras – nuodinga medžiaga, ir burną reikia gerai išsiskalauti. Be to, kai fluoro per daug, dantys pageltonuoja, pradeda trupėti. Patys dantų gydytojai sako, kad reikia naudoti šepetėlį ir dantų siūlą arba specialius tarpdančių šepetėlius.

– Kokia medžiaga yra fluoras?

– Į pastą gali būti įdėta kalcio, kalio ar natrio fluorido. Tokių medžiagų reikia, nes ta druska per paviršių patenka į danties vidų ir sustiprina kaulinį audinį.

– Kokios medžiagos neleidžia pastai gesti?

– Trichlozanas yra antibakterinė medžiaga, kurios reikia, kad pastoje neprisiveistų bakterijų. Bet trichlozano dedamas mikrokiekis. Ši medžiaga pradėta naudoti dar prieš 30–40 metų, bet, kaip ir lazda, turi du galus – ne tik žudo bakterijas, bet yra kenksmingas žmonėms, pavyzdžiui, kepenims.

– Kokios medžiagos sukelia putojimą?

– Jos nėra gamtinės, vadinamos ksenobiotikais (kseno- – svetimi gamtai junginiai). Pastoje naudojami sulfatai – ši medžiaga panaši į muilą. Pavyzdžiui, skalbimo priemonėse daug visokių sulfatų, druskų, gerai tirpinančių riebalus ir viską išplaunančių. Ta medžiaga turi bendrą apibūdinimą – paviršiaus aktyviosios medžiagos. Taigi tai, ką naudojame skalbdami, naudojame ir valydami dantis.

– Ar jums yra tekę dantų pastoje rasti visiškai netinkamos medžiagos?

– Tokių medžiagų gali būti plovikliuose, šveitikliuose. Bet tada paprastai parašoma, kad reikia guminių pirštinių ar akinių. Nemažai valymo priemonių sudėtyje yra šarmų, kurie akims kenkia net labiau negu rūgštys. Į akį papuolęs krislelis šarmo padarys daugiau žalos negu rūgšties užsitėškus. Taigi pastų gamintojai puikiai žino, ko jokiu būdu dėti į pastą negalima. Vis dėlto taisyklė tokia – kuo paprastesnė sudėtis, tuo geresnis poveikis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Rasa Pekarskienė
(6)
(13)
(-7)

Komentarai (1)