„Vieną dieną žmogus taip pat įnirtingai kovos su triukšmu kaip kovojo su cholera ir maro epidemijomis”, – dar 1910 m. pranašingai nuspėjo Nobelio premijos laureatas Robertas Kochas. PSO vertina, kad senosios Vakarų Europos šalyse kasmet 1 milijonas žmonių miršta dėl patiriamo triukšmo.

Koks triukšmo lygis yra normalus?

Pradžioje apsibrėžkime, koks garso lygis yra normalus. Antai, laikrodžio tiksėjimas sukelia 20 dB, šnabždesys – 30 dB, įprastinis garsas kambaryje siekia 40 dB (remiantis Lietuvos Respublikos Higienos norma gyvenamojoje patalpoje rekomenduojamas 45 dB maksimalaus garso slėgio lygis), lietus sukelia 50 dB, emocingas kalbėjimas kelių žmonių draugijoje – 60 dB, lengvojo automobilio sukeliamas garsas – 70 dB, telefono skambučio – 80 dB, sunkvežimio – 90 dB, roko muzikos skambesys siekia 110 dB, pneumatinio kūjinio perforatoriaus ar besileidžiančio lėktuvo sukeliamas garsas net 120 dB. Beje, Vilniaus senamiesčio Islandijos gatvėje savaitgaliais nakties metu fiksuojamas triukšmas siekia iki 70db!

Triukšmo slenkstinė vertės

Triukšmo sukeliamam neigiamam sveikatai poveikiui priskiriamas erzelys, miego sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos, blogėjanti vaikų pažintinių funkcijų raida. PSO pateiktame triukšmo poveikio vertinime nustatyta, kad jau 35 dB garsumo lygis nakties metu sukelia miego fazių pokyčius, didesnį migdomųjų vaistų poreikį, nusiskundimą neišsimiegojus, 42 dB garsumas- ankstyvą nubudimą, negalėjimą užmigti, o 50 dB garsinis triukšmas sąlygoja arterinės hipertenzijos vystymąsi, tuo tarpu 60 dB garsinis lygis neigiamai veikia psichiką.

Kodėl naktinis triukšmas yra žalingesnis?

Lėktuvų sukeliamas triukšmas yra labiau erzinantis lyginant su automobilių ar traukinių sukeliamo to paties lygio triukšmu. Atlikti tyrimai įrodė neigiamą ilgalaikį lėktuvų sukeliamo triukšmo poveikį arterinio kraujospūdžio padidėjimui ir širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui. Lėktuvų sukelia triukšmo poveikyje kraujospūdžio padidėjimas yra sąlygojamas sutrikusios miego struktūros, padidėjusio streso hormonų išsiskyrimų (adrenalino, noradrenalino) ir endotelio disfunkcijos, sąlygojančios ankstyvosios aterosklerozės vystymąsi organizme, pasekmė. Manoma, kad naktinio triukšmo poveikis yra žalingesnis nei patiriamas dienos metu, greičiausiai dėl poveikio autonominei nervų sistemai, kuri yra labiau paveiki nei dienos metu garsus gebanti filtruoti smegenų žievė.

Netrikdomas miegas yra nepaprastai svarbus dienos aktyvumui ir sveikatos būklei. Žmogaus organizmas miegant reaguoja į triukšmą, ir tai gali sukelti miego struktūros pokyčius, padidinti AKS arba pulsą. Aplinkos triukšmas gali neigiamai veikti miegos fazes, būti susijęs negalėjimu užmigti, paviršutiniu negiliu miegu ir ankstesniu pabudimu.

Pavyzdžiui, žmonėms, kurie nuolat patirdavo lėktuvų triukšmą, net praėjus keleriems metams buvo stebima išlikusi reaktyvesnė autonominė nervų sistema. Beje, miego sutrikimai, kurie sukelia hormoninius ir metabolinius pokyčius, taip pat ateityje gali ne tik lemti ŠKL išsivystymą, bet ir neigiamai paveikti imuninę sistemą, padidinti širdies reakciją į dirgiklius.

Tai įtikinamai įrodyta moksliniuose tyrimuose, kur viename iš jų 26 m. amžiaus sveikų savanorių grupei buvo sumodeliuotas naktinis triukšmas, atitinkantis lėktuvo skrydžio sukeliamą 60 dB triukšmo garsą, gali lemti kardiovaskuliniais įvykių išsivystymo tikimybę bei kraujagyslių elastingumo, endotelio funkcijos blogėjimo pokyčius. Praėjusiais metais pristatyti Vokietijos mokslininkų tyrimai taip pat įrodė, kad aplinkos sukeliamas triukšmas sąlygoja ir dažnesnį ritmo sutrikimų (prieširdžių virpėjimo) išsivystymo atvejų skaičių. Kita vertus, aplinkos triukšmo lygis koreliuoja ir su depresijos, nerimo išsivystymu.

Žalingas ilgalaikis triukšmo poveikis

Kitame, atliktame tyrime, 5 metus vertinusių apie 5 tūkstančių 45-70 m. žmonių, gyvenusių prie 6 didžiausių orouostų (Londono Heathrow, Amsteradmo Shipole, Berlino Tagel, Milano Malpensa, Stoholmo Arlanda, Atėnų Elephterios Venizolos) tyrime įrodyta, kad ilgalaikis naktinis lėktuvų sukeliamas triukšmas, o dieną veikiamas mašinų triukšmas padidino tiriamųjų arterinės hipertenzijos išsivystymą. Lygia greta sukeliamo triukšmo, ypač netoli oro uostų, problemos, didėja ir orlaivių išmetamųjų teršalų kiekis. Suskaičiuota, kad 28 ES šalyse, kasmet dėl oro užterštumo miršta 790 000 žmonių, ir tikėtina, kad tai artimoje ateityje lems 2,2 metais mažesnę tikėtiną gyvenimo trukmę žmonėms, jau sulaukusiems 65 metų.

Kai apsisaugoti nuo triukšmo

Kaip minėta, ypač naktinio triukšmo mes negalime kontroliuoti, nes jis veikia mūsų autonominę nervų sistemą. Tačiau, visuomet galime mažinti buvimo triukšme laiką, būti kuo toliau nuo galimo garso šaltinio, naudoti individualias klausos apsaugos priemones – apsaugines ausines, specialius ausų kamštukus, poilsiui ir miegojimui pasirinkti erdvę labiausiai nutolusią nuo triukšmo šaltinio. Beje, sumažinus automobilio greitį nuo 50 km/h iki 30 km/h, triukšmo lygis sumažėja 5 dB.

Raimondas Kubilius, Lietuvos širdies asociacijos narys

Komentarai ()