Koronoviruso protrūkis vis dar auga – Europą šiurpina Italijos pavyzdys, daug nerimo kelia ir padėtis JAV. Lietuva jau irgi ėmėsi ryžtingų priemonių – mažiausiai dviem savaitėms (Vilniuje – mėnesiui) stabdoma ugdymo įstaigų veikla, uždrausti masiniai renginiai, įvedami kelionių apribojimai.

Tačiau kiek laiko naujas koronavirusas gali išlikti ant paviršių? Trumpas atsakymas – nežinoma. Atlikus naują analizę, nustatyta, kad virusas ore gali išlikti gyvybingas iki 3 valandų, ant vario paviršiaus – iki 4 valandų, ant kartono – iki 24 valandų, o ant plastiko ir nerūdijančio plieno – nuo 2 iki 3 dienų.

Tačiau šis tyrimas, kuris trečiadienį (kovo 11 d.) buvo paskelbtas kaip išankstinė publikacija duomenų bazėje „medRxiv“, dar nebuvo recenzuotas.

Kitas tyrimas, vasarį paskelbtas žurnale „The Journal of Hospital Infection“, analizavo keliasdešimt anksčiau paskelbtų straipsnių apie žmogiškuosius koronavirusus (išskyrus naująjį koronavirusą) – kad geriau suprastų, kiek laiko jie gali išgyventi už kūno ribų.

Tyrimas padarė išvadą, kad jei šis naujas koronavirusas primena kitus žmogiškuosius koronavirusus – tokius kaip jo „pusbroliai“, sukeliantys SARS ir MERS – jis gali likti ant paviršių (pavyzdžiui, metalo, stiklo ar plastiko) net devynias dienas. Kai palyginimui, gripo virusai gali išsilaikyti tik apie 48 valandas.

Tačiau kai kurie iš jų ilgai neišgyvena esant aukštesnei nei 30 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai. Tyrimo autoriai taip pat nustatė, kad šiuos koronavirusus galima veiksmingai sunaikinti buitinėmis dezinfekavimo priemonėmis.

Pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, dezinfekavimo priemonės, turinčios 62-71 proc. etanolio, 0,5 proc. vandenilio peroksido arba 0,1 proc. natrio hipochlorito (baliklio), gali efektyviai sunaikinti koronavirusus per minutę. „Mes tikimės panašaus efekto su 2019-nCoV“, – rašė tyrėjai, minėdami dar pirminį naujojo koronaviruso pavadinimą (dabar jis oficialiai vadinamas SARS-CoV-2). Tačiau net jei naujasis koronavirusas yra panašus į SARS štamą, neaišku, ar jis elgsis taip pat.

Tyrimo duomenimis, taip pat neaišku, kaip dažnai rankos, palietusios sergantį pacientą ar užterštą paviršių, užkrečia koronavirusu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja plauti rankas muilu ar naudoti alkoholinio turinčias rankų dezinfekcijos priemones, primena autoriai.

Gali būti, kad žmogus gali užsikrėsti virusu palietęs užterštą paviršių ar daiktą, o „tada liesdamas savo burną, nosį ar galbūt savo akis, – teigia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). – Tačiau nemanoma, kad tai yra pagrindinis viruso plitimo būdas“.

Pasak „Associated Press“ , nors virusas išlieka gyvybingu ore, naujasis tyrimas negali atsakyti, ar žmonės gali užsikrėsti jį įkvėpdami su oru.

Remiantis CDC, virusas greičiausiai plinta per artimą kontaktą ir lašelius, sklindančius kosėjant ir čiaudint – kurie gali nusileisti ant šalia esančio žmogaus burnos ar nosies.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()