999 patvirtinti atvejai (kai skaitysite šį straipsnį šis skaičius bus didesnis), 22 mirtys ir 54 pasveikę COVID-19 pacientai. Kodėl Lietuvos COVID-19 statistikoje toks keistas mirusiųjų ir pasveikusiųjų santykis?

Iš tikrųjų, šie skaičiai gali jus nustebinti. Dar visai ką tik (balandžio 10-osios popietę) buvo skelbiama apie 17-ąją COVID-19 auką mūsų šalyje, o vos po poros valandų spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad tikrasis mirčių skaičius siekia 22.

Dar daugiau - prieš dieną (balandžio 9-ąją) pagijusiųjų skaičius siekė vos 8. Toks jis laikėsi gana ilgą laiką. Ir žmones tai neramina. Negi nuo COVID-19 tiek ilgai gyjama? O gal duomenys apie pagijusius yra slepiami, kad žmonės per daug neatsipalaiduotų ir nelaikytų šios ligos pernelyg lengva? Šiandien jau žinome, kad pagijo 54 žmonės.

Pagijusiųjų skaičius nėra žinomas

Iš tikrųjų viskas yra kur kas paprasčiau - niekas nežino, kiek žmonių Lietuvoje iš tikrųjų pagijo nuo COVID-19. Dauguma COVID-19 sergančių žmonių serga lengva ligos forma, todėl gydosi namie. Nors skelbiama, kad Lietuvoje yra 999 patvirtinti ligos atvejai, tik 130 jų gydoma ligoninėse. Ir kaip žinoti, kada namie besigydantis žmogus pasveiksta?

Įprastai dauguma žmonių ima jaustis geriau jau po kelių dienų nuo ligos pradžios. Pirmoji savaitė, žinoma, yra sunkiausia, tačiau po jos simptomai greitai atsitraukia. Svarbu - kalbame apie lengvesnius ligos atvejus, kuriems nereikia hospitalizacijos. Savaime aišku, bet kokios komplikacijos gerokai prailgina sveikimo laikotarpį ir gali sukelti žymių sveikatos problemų ar net mirtį. Tačiau dauguma COVID-19 sergančių žmonių jau po savaitės jaučiasi geriau. SARS-CoV-2 virusas organizme aptinkamas ir kai simtpomai jau nebėra jaučiami, todėl net ir gerai besijaučiantys žmonės su patvirtinta COVID-19 diagnoze yra raginami išlaikyti saviizoliacijos režimą.

Pasveikimas nuo COVID-19 patvirtinamas pakartotiniais testais. Praėjus dviem savaitėms nuo ligos pradžios, jei žmogus nebejaučia jokių simptomų, atliekami du COVID-19 testai. Tarp jų išlaikomas 24 valandų tarpas. Jei abu testai yra neigiami, žmogus laikomas pasveikusiu.

Balandžio 9 dieną sveikatos apsaugos ministras teigė (maždaug tiek 10:50), kad tokių pacientų, kurie pasiekė tą dviejų savaičių terminą, yra daugiau nei 270. Tą pačią dieną šeimos gydytojai gavo paraginimus kviesti šiuos simptomų nebejaučiančius žmones pakartotiniams tyrimams, kurie galėtų patvirtinti pasveikimo faktą.

Taigi, jei tie 270 pacientų po du kartus apsilankys mobiliuosiuose patikros punktuose, per porą dienų pasveikusiųjų skaičius turėtų žymiai išaugti. Spėjame ( ir tai yra mūsų, ne SAM spėjimas), kad per porą dienų pasveikusiųjų skaičius viršys du ar net tris šimtus žmonių. Ir vis tiek nebus tikslus.

Pagijusiųjų skaičius pasaulyje dažnai neskuba augti dėl labai paprastos priežasties - tyrimų pajėgumai tikslingai skiriami sergantiems, o ne pagijusiems žmonėms. Svarbu žinoti, kiek žmonių serga, kad būtų galima planuoti ligoninių užimtumą, apsaugos ir gydymo priemonių poreikį. Jei laboratorijos nesuspėja vykdyti tyrimų, tai prioritetas bus skiriamas tiems, kurie galimai serga, o ne tiems, kurie sirgo, o dabar jaučiasi puikiai.

Mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius (ne)žinomas

Straipsnio rašymo metu Lietuvoje nuo COVID-19 ligos oficialiai jau mirė 22 žmonės. Pagal spaudos pranešimus, tai visi jie priklausė rizikos grupei - sirgo kitomis ligomis, buvo vyresnio amžiaus. Šis skaičius kiek neramina, ypač kai šalia buvo matomas vienženklis pagijusių žmonių skaičius.

Galbūt šis skaičius jums ir neatrodo toks didelis, turint omenyje, kiek žmonių miršta kitose šalyse. Tačiau žmonėms kyla abejonių dėl dviejų skirtingai skambančių frazių, kartais matomų antraštėse - „mirė nuo COVID-19“ ir „mirė sirgęs COVID-19“. Matote skirtumą?

SAM Spaudos tarnyba mums pateikė įdomų atsakymą - „SAM yra nurodžiusi, kad, jeigu asmeniui diagnozuota COVID-19 liga ir jis miršta, mirties priežastimi nurodoma COVID-19 liga, nepriklausomai nuo to, kokiomis lėtinėmis ligomis žmogus sirgo.“ Spręskite patys, tačiau pagal pranešimus žiniasklaidoje galima suprasti, kad kai kurie žmonės, įtraukti į COVID-19 mirčių statistiką, nebūtų išgyvenę ir be šios ligos.

Ir taip jau būna su ta ligų statistika. Mes žinome, kad dauguma žmonių pasveiks. Mes taip pat žinome, kad daliai COVID-19 pacientų prireiks intensyvios pagalbos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos, o šiuos resursus reikia kiek įmanoma kruopščiau planuoti ir efektyviau paskirstyti. Ligos plitimą taip pat būtina sekti ir renkantis karantino režimą. Ir taip šiame kontekste tie, kuriems jau nebegalima padėti, ir tie, kuriems pagalbos tiesiog nereikia, nepatenka į dėmesio centrą.

Komentarai ()