Kodėl Italijoje, Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje mirtingumas siekia 10 proc, o Vokietijoje - vos 1,87 proc.? Tai gali būti pavyzdys, kaip reikia tvarkytis su pandemija (2)
Pasaulį užgriuvusios Covid-19 pandemijos akivaizdoje Vokietija atrodo pavyzdingai, ypač lyginant su kitomis Europos šalimis. Nepaisant to, kad užsikrėtusiųjų šalyje sparčiai daugėja, vokiečiams pavyksta išvengti didelio mirtingumo. Ekspertai tvirtina, kad tai – masinio žmonių tikrinimo ir puikaus ligoninių pasirengimo pasekmė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Balandžio 8-osios duomenimis, Covid-19 aukomis tapo 2016 žmonių, užkrėstųjų skaičius pasiekė 107 tūkst. (mirtingumo lygis siekia 1,87 proc.). Tuo metu tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija ar Didžioji Britanija mirtingumas siekia 10 proc. ribą, Belgijoje – 7,84 proc., net Šveicarijoje mirtingumas yra beveik dvigubai didesnis ir siekia 3,53 proc.
Masinis visų tikrinimas
„Priežastis, kodėl Vokietijoje taip mažai mirtinų atvejų (nuo koronaviruso pasekmių) labiausiai priklauso nuo to, kad mes vykdome masinę laboratorinę diagnostiką“, – kovo 26-ąją pareiškė „Charite“ ligoninės Berlyne Virusologijos instituto vadovas Christianas Drostenas.
Vokietija, skirtingai nuo daugelio kaimyninių Europos šalių, pasirinko Pietų Korėjos pavyzdį ir taiko masinį testavimą – nuo 300 iki 500 tūkst. PGR testų per savaitę. Šalis žada šį skaičių didinti iki daugiau nei 1 mln. Tai yra tikrins visus, kurie galimai galėjo kontaktuoti su Covid-19 viruso nešiotojais.
„Mes darome daug testų, ir mes pradėjome testuoti ankstyvoje (epidemijos plėtros) stadijoje“, – „Mediapart“ cituojamas mikrobiologas Olfertas Landtas. Jo teigimu, vokiečių laboratorijos „pakankamai anksti“ užsisakė testų, todėl buvo pasirengusios masiniam tikrinimui.
Tuo metu daugelis kitų Europos šalių renkasi atlikti tyrimus tik pacientams su jau pasireiškusias simptomais. Prancūzijoje, kaip ir daugelyje kitų epidemijos paveiktų šalių, trūksta ir pačių PGR testų, nes dauguma jų gaminama užsienyje.
Kovo 24-ąją šalies sveikatos apsaugos sistemos atstovai tvirtino, kad tik balandžio pabaigoje Prancūzija bus pajėgi atlikti apie 50 tūkst. testų per dieną. Šiuo metu, kovo mėnesio pabaigos duomenimis, per dieną yra atliekama apie 12 tūkst. PGR testų.
Kova su pandemija prasidėjo anksčiau
Vokietijos valdžia remiasi privačiomis laboratorijomis visoje šalyje. Jau nuo sausio mėnesio visos laboratorijos gavo medžiagą, reikalingą testų gamybai ir parengimui.
Vokiečiams pavyko aptikti epidemijos židinius ankstyvame etape: dviem ar trim savaitėmis anksčiau už kai kurias kaimynines valstybes. Tai – masinės diagnostikos pasekmė. Vokietija paprasčiausiai atliko daug testų ir sugebėjo aptikti daugiau viruso nešiotojų.
Italijoje prioritetas testavimui taikomas tiems, kurie jau atvyko į ligoninę. Gyventojai žino, kad reagentų tyrimams trūksta, todėl net ir jausdami simptomus, jie lieka namuose, o jeigu savijauta blogėja – važiuoja į ligoninę, aiškino Ch. Drostenas. Ten italai jau patenka dažniausiai sunkios būklės, juos tenka guldyti į reanimaciją, o ligoninės ir taip perpildytos.
Eksperto teigimu, kažkuriuo metu ir Vokietija susidurs su diagnozavimo trūkumu.
„Mes paprasčiausiai nesame pasirengę diagnozuoti taip sparčiai, kaip auga infekuotųjų skaičius, statistika neatspindės tikrosios situacijos. Tuomet mirtinų atvejų skaičius išaugs ir pas mus – atrodys, lyg virusas tapo pavojingesniu, tačiau tai tik statistinis nuokrypis“, – pasakojo Ch. Drostenas.
Virusologo teigimu, didelę naudą atnešė ir laiku įvestas žmonių bendravimo ribojimas. Uždaryti barai, mokyklos ir darželiai – tai yra efektyvus būdas kovoti su epidemijos plėtra. „Matyt, mes tik praėjus kažkiek laiko suvoksim, kaip laiku buvo imtasi šių priemonių“, – aiškino jis.
„Geriausia sveikatos apsaugos sistema pasaulyje“
„Mes turime nuostabią sveikatos apsaugos sistemą, tikėtina, vieną geriausių pasaulyje“, – kreipdamasi į tautą kovo 18-ąją pareiškė šalies kanclerė Angela Merkel. Vokietijoje yra 28 tūkst. vietų reanimacijos palatose, daugiau nei 25 tūkst. jų turi dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatus (PVA), kurie dažnai gelbėja gyvybes koronaviruso komplikacijų atveju. Maža to, du didžiausi pasaulio PVA gamintojai („Draeger“ ir „Lowenstein“) yra įsikūrę būtent Vokietijoje.
Palyginimui, Prancūzijoje yra vos 5 tūkst. sunkiems ligoniams pritaikytų vietų ligoninėse. Iš perpildyto Paryžiaus ligoniai yra specialiai įrengtais traukiniais vežami į kitus regionus. Vokietija taip pat priima sunkiai sergančius Covid-19 pacientus iš Prancūzijos ir Italijos.
Kol kas Prancūzija savo gyventojams gali tik žadėti, kad „ateityje bus geriau“. Šiuo metu įrenginėjama dar 10-15 tūkst. papildomų vietų intensyviai pacientų terapijai. Kovo 31-ąją šalies prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad iki gegužės pabaigos šalyje bus pagaminta 10 tūkst. PVA. Tuo užsiims vietos aviacijos ir automobilių pramonės gamyklos.
