Geriančių ir negeriančių alkoholį lietuvių proporcija išlieka tokia pat, rodo naujausias Vilniaus universiteto tyrimas. Pasak tyrėjų, apibendrinus duomenis aiškėja, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius, vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą.

Tyrime matoma tendencija – per ketverius metus girtaujančių grupė jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10 proc. iki 21 proc.

Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2 proc. ir 2019 metais sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.

„Bendra laisvalaikio kultūra labai keičiasi ir į tai svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie alkoholio politiką – reikia nebe draudimų, o socialinio pasitikėjimo. Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

Tyrimas rodo, kad girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), visuose tyrimuose išlieka stabili ir sudaro 5 procentus visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.

Doc. dr. Vita Karpuškienė sakė, jog tyrimo duomenimis, situacija yra gerėjanti nuo 2015 metų. Tuo metu gryno alkoholio vienam asmeniui teko 15 litrų, šiuo metu šis skaičius nesiekia 12 l. Daugiausiai Lietuvoje išgeriama alaus.

„Esame alaus gėrėjų kraštas, bet stiprieji gėrimai taip pat yra šalia“, – sakė V. Karpuškienė.

Girtaujančių grupėje 90 proc. yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59 proc. yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą. Šią grupę virš 50 proc. sudaro nedirbantys: bedarbiai ir pensininkai. Didesnė jų dalis yra vienišiai, nevedę, išsiskyrę arba našliai. Be to, jų finansinė padėtis yra pati blogiausia iš visų grupių, vidutiniškai pajamos per mėnesį neviršyja 400 eurų 2019 metais.

„Priemonės, kurios buvo įvestos, nepaskatino negerti žmonių per pastaruosius 12 mėnesių“, – sakė V. Karpuškienė.

Tyrimas parodė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe. Kaip ir ankstesniais metais, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje net 100 proc., o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99 proc.

„Geroji žinia, kad išgeriamas alkoholio kiekis per savaitę mažėja visur. Daugiausiai sumažėjo išgerto alkoholio kiekis girtaujančių grupėje. Reguliariai geriantys irgi šiek tiek sumažino, o progomis geriančių liko tiek pat. Girtaujantys, kurie sudaro 8 proc. geriančiųjų, per savaitę išgeria 28 proc. viso alkoholio“, – pranešė V. Karpuškienė.

Degtinė, spirituotas vynas ir stiprus alus ir nelegalūs gėrimai yra išskirtinai girtaujančių gėrimai. Silpną alų ir degtinę vartoja visos grupės. Natūralų vyną, sidrą, viskį, brendį dažniausiai vartoja progomis geriantys asmenys.

Išaugo alkoholio vartojimas baruose ir renginių metu.

„Sunkieji išgertuvių epizodai tapo retesni. Žmonių, kurie atsakė, kad tokių išgertuvių per paskutinius 12 mėnesių nebuvo, iš tiesų yra daugiau. Bet, jei pažiūrėtume į tą grupę, kurie geria kiekvieną savaitę, kasdien arba 2-4 kartus per savaitę, tai tie epizodai nepasikeitė. Kaip dažnai nutikdavo, taip pat atsitinka ir dabar“, – kalbėjo V. Karpuškienė.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja doc. dr. Aušrytė Rastenienė sakė, kad, pagal statistiką, kiekvienais metais vis mažiau buvo tokių žmonių, kurie bandė nustoti vartoti alkoholį. O nelegalaus alkoholio perkama tiek pat, kiek ir anksčiau.

„Kaip vertina žmonės priemones, kurių ėmėsi Vyriausybė? <...> Praeitais metais blogiausiai vertinamas akcizo didinimas, labiausiai palankiai vertinamas amžiaus ribojimas ir reklamos draudimas“, – sakė A. Rastenienė.

Vis dėlto statistika rodo, kad alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83 proc. respondentų.

Tyrimo duomenimis, alkoholio įvežimas iš užsienio yra labai mažas. Tačiau daugiausiai įvežama iš Lenkijos, Latvijos. Didėja įvežamo alaus ir stipriųjų gėrimų kiekis.

Pasak Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjusio mokslininko Algirdo Bartkaus, daugiausia neigiamo vertinimo susilaukė akcizo didinimas – skaičius siekia 32 proc.

„Akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui. Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – teigia Algirdas Bartkus.

Tyrimas buvo užsakytas Lietuvos verslo konfederacijos.

Komentarai ()