Vaisius valgyti sveika: jie aprūpina mūsų organizmą būtinais vitaminais ir maistinėmis medžiagomis. Be to, kaip pastebėjo Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė, vaisiai netgi padeda nepriaugti svorio.

Bet yra žmonių grupė, kuriai vaisių vartoti nevertėtų. Tai – žmonės, netoleruojantys fruktozės. Daliai žmonių ši būklė yra įgimta. Kitiems gi ypatinga virškinamojo trakto reakcija į fruktozę išsivysto ir tai gali varginti net iki 40 proc. žmonių.

Apie tai, kas yra fruktozės netoleravimas, kokie jo simptomai ir kas jį lemia, kalbėjomės su dietologe E. Cikanavičiūte.

– Kas yra fruktozės netoleravimas?

– Tai įgimta ar įgyta būklė, kai sutrinka vaisių cukraus fruktozės esančios ne tik vaisiuose, bet ir uogose, daržovėse, meduje, sirupuose virškinimas.

Įgimtas fruktozės netoleravimas paprastai pasireiškia dar kūdikystėje, kai vaikui į jo dietą pradedami įvesti vaisiai ar jų sultys. Dėl sutrikusio fruktozės metabolizmo vargina pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas ir skausmas, viduriavimas, ištinka gliukozės koncentracijos sumažėjimų kraujyje epizodai, sutrinka vaiko augimas. Ilgainiui neeliminavus fruktozės iš dietos vystosi inkstų ir kepenų nepakankamumas ir kyla pavojus gyvybei.

Fruktozės malabsorbcija – vertinama kaip įgyta būklė pasižyminti ypatinga virškinamojo trakto reakcija į fruktozę, kurios patogenezė nėra aiški. Bet pastebėta, kad kai kuriuos žmones vargina pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir simptomai palengvėja iš dietos eliminavus arba iš dalies selektyviai eliminavus tam tikrus fruktozės turinčius produktus, daugiausiai vaisius ir uogas.

– Gal galite pasakyti, kiek maždaug žmonių gali netoleruoti fruktozės?

– Įgimtas fruktozės netoleravimas itin reta būklė, kuri diagnozojama 1 iš 20 000–30 000 žmonių. O fruktozės malabsorbcijos paplitimas nėra tiksliai žinomas, bet kai kuriais duomenimis nurodoma, kad gali varginti iki 30-40 proc. populiacijos.

– Kas lemia, kad kai kurie žmonės fruktozės netoleruoja?

– Įgimtas fruktozės netoleravimas susijęs su geno atsakingo už fermento reikalingo fruktozės skaidymui kepenyse mutacija.

Fruktozė malabasorbcijos priežastys nėra iki galo aiškios, bet viena iš jų gali būti nešėjų reikalingų fruktozės absorbcijai plonojoje žarnoje trūkumas. Dėl fruktozė žarnyne didina omosinį slėgį, kas sąlygoja vandens kaupimąsi žarnyne, o fruktozei patekus į storąjį žarnyną gerosios bakterijos ją skaido iki organinių rūgščių ir anglies dvideginiu. Visa tai sukelia pilvo spazmus, skausmą, viduriavimą.

– Ar netoleruojantiems fruktozės reikėtų atsisakyti bet kokių vaisių? O gal tik tam tikros jų grupės ar valgyti vaisius rečiau? Ar vertėtų riboti ir kitokius maisto produktus, pvz., daržoves, medų?

– Esant įgimtam fruktozės netoleravimui būtina visiškai eliminuoti fruktozę ir jos turinčius produktus. O pasireiškiant fruktozės malabsorbcijai būdingi simptomai gali priklausyti tiek nuo suvartojamo bendro, tiek nuo vienu ypu suvartojamo jos kiekio, taip pat nuo paruošimo būdo ir kitų drauge valgomų maisto produktų. Todėl rekomendacijos žmonėms patiriantiems fruktozės netoleravimo požymių turėtų būti individualios.

Gali tapti ir blogos nuotaikos priežastimi

Kaip rašo mikrobiologė iš Frankfurto Giulia Enders savo bestseleriu tapusioje knygoje „Žarnyno žavumynai“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Kristina Sprindžiūnaitė, o lietuviškai išleido leidykla „Kitos knygos“, vaisių cukrus fruktozė problemų kelia kas trečiam vokiečiui.

Pateikiame knygos apie fruktozės netoleravimą ištrauką:

„Netoleruojant fruktozės irgi pasitaiko stipraus įgimto nevirškinimo, jau mažiausią kiekį suvalgiusiam žmogui kyla virškinimo sunkumų. Tačiau didžiajai daliai žmonių problemų kyla, kai fruktozės per daug. Dauguma menkai apie tai težino, o parduotuvėje „su fruktoze“ skamba sveikiau negu „su cukrumi“. Dėl to gamintojai mėgsta saldinti gryna fruktoze, šitaip papildomai prisidėdami prie to, kad fruktozės dabar mūsų maiste kaip niekad anksčiau daug.

Obuolys kasdien daugeliui problemos nesukeltų – jei fruktozės nebūtų kečupe prie bulvyčių, saldintame jogurte su vaisiais ar sriuboje iš skardinės. Specialiai išvestos netgi natūraliai labai saldžių pomidorų veislės. Be to, šiandien vaisių pasiūla tokia, kokios niekad nebūtų buvę be globalizacijos ir lėktuvų. Žiemą ananasai iš tropikų kraštų guli šalia šviežių Olandijos šiltnamiuose užaugintų braškių ir iš Maroko atgabentų džiovintų figų. Tai, ką pavadiname „maisto produktų netoleravimu“, galbūt tėra visiškai normalaus organizmo reakcija, kai viena karta turi prisitaikyti prie mitybos, kokios lig šiol milijonus metų nebuvo.

Už fruktozės netoleravimo slypintis mechanizmas dar kitoks nei glitimo ar laktozės atvejais. Fruktozė jau yra cukraus molekulė, jos apskritai nebereikia skaidyti, tik pergabenti per žarnyno sienelę. Esant įgimtam netoleravimui žarnyno sienelėje būna labai nedaug transporto kanalų (vadinamųjų GLUT-5 transporterių). Tokiam žmogui suvalgius nedidelį kiekį vaisių cukraus – pavyzdžiui, kriaušę – tie transporto kanalai jau perkrauti ir kriaušėje buvusi fruktozė keliauja, kaip ir esant laktozės netoleravimui, storojo žarnyno florai.

Netoleravimui pasireiškus tik vėliau reikalas nėra toks aiškus, nes dalis nesuvirškintos fruktozės keliauja į storąją žarną ir tuomet, kai žmogus jokių simptomų nejaučia (ypač, kai tos fruktozės labai daug). Pavyzdžiui, gali būti labai nevykusiai sukomplektuota žarnyno flora. Tuomet suvalgius kriaušę likusi fruktozė keliauja žarnyno bakterijų komandai, o ši sukelia ypač nemalonius simptomus. Jie tuo stipresni, kuo daugiau kečupo, konservuotos sriubos ar jogurto su vaisiais žmogus jau suvalgė.

Toks fruktozės netoleravimas atsiliepia ir nuotaikai. Mat cukrus padeda patekti į kraują ir daugybei kitų maisto medžiagų. Antai, virškinant prie fruktozės mėgsta prisegti aminorūgštis triptofanas. Tačiau turėdami pilve tiek fruktozės, kad didelė jos dalis jau nebepasisavinama, prarandame ir triptofaną. O šio reikia, kad pasigamintume serotonino. Šis neuromediatorius išgarsėjo kaip laimės hormonas, nes serotonino stygius sukelia depresiją. Tad ilgai nediagnozuojamas fruktozės netoleravimas tikrai gali būti prislėgtos savijautos priežastis. Šios žinios gydytojų kabinetus pasiekė dar visai neseniai.

Čia iškyla ir klausimas, ar nuotaikai atsiliepia ir mityba, kurioje tikrai per daug fruktozės. Kai per dieną gaunama daugiau nei 50 gramų fruktozės (tai būtų penkios kriaušės arba aštuoni bananai, arba šeši obuoliai) daugiau nei pusės žmonių natūralūs transporteriai jau perkrauti. Suvalgius daugiau pasekmės gali atsiliepti savijautai – prasidėti viduriavimas, pilvo skausmai, vidurių pūtimas, o ilgainiui pasireikšti net ir depresijos simptomai. JAV šiandien per dieną vidutiniškai suvartojama 80 gramų fruktozės, o mūsų tėvai, saldinę arbatą medumi, valgydami mažai vartojimui jau paruoštų produktų ir normaliai vartodami vaisius, per dieną išsiversdavo ir su 16–24 gramų

Serotoninas – ne tik geros nuotaikos laidas, bet ir atsakingas už sotumą bei pasitenkinimą. Žvėriško alkio priepuoliai ir ištisinis smaližiavimas gali būti šalutinės fruktozės netoleravimo apraiškos, jei papildomai atsiranda ir kitų simptomų, pavyzdžiui, paskauda pilvą. Tai turėtų būti įdomu ir stropiai dietų besilaikantiems salotų valgytojams. Labai daug pirktinių ar greitojo maisto restoranuose patiekiamų užpilų ruošiami su fruktozės ir gliukozės sirupu. Tyrimai parodė, kad net ir toleruojant fruktozę šis sirupas slopina tam tikras sotumą signalizuojančias medžiagas (leptiną). Tiek pat kalorijų turinčios salotos su savo gamybos acto ir aliejaus ar jogurto užpilu suteikia ilgesnį sotumo pojūtį“.

Komentarai ()