Ispaniškasis gripas buvo viena iš visų laikų mirtingiausių pandemijų. Įvertinimai skiriasi, tačiau apie 3–5% arba 50 milijonų pasaulio gyventojų mirė nuo šios ligos.

Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulinių pandemijų, ispaniškasis gripas dažniausiai buvo mirtinas žmonėms nuo 20 iki 40 metų. Jis buvo labai užkrečiamas ir sukėlė labai silpninančių simptomų, įskaitant kraujavimą nosyje, skrandyje ir žarnyne bei edemą ir kraujavimą plaučiuose.

Realiai nesuprasdami, prieš ką jie susiduria, daugelis žmonių siekė išbandyti bet ką, kas jiems padėtų išgyventi.

Nors kai kurios priemonės nuo gripo dažniausiai yra gana pagrįstos, yra keletas kitų, kurios buvo naudojamos, šiandien mums atrodo labai keistai.

Štai keletas įdomiausių pavyzdžių. Šis sąrašas toli gražu nėra baigtinis.

1. Alkoholiniai gėrimai

Vienas dažniausių priemonių nuo ligos buvo alkoholiniai gėrimai. Tokiose vietose kaip Jungtinės Valstijos (kur tuo metu visoje šalyje buvo alkoholio draudimas), kai kurie gydytojai netgi paskyrė jį kaip priemonę gripui gydyti.

Vienas gydytojas Vajominge teigė, kad niekada neprarado nė vieno paciento dėl gydymo viskiu. Naudodamas tai, kas vadinama „gutrotiniu viskiu“ (pigus ir žemesnės kokybės viskis), jis pylė gėrimą į gerklę, kad pacientai atsikosėtų.

Nenuostabu, kad jo gydymas pasirodė gana populiarus. Pasibaigus viskiui ir neradęs daugiau atsargų, gydytojas mėgino įtikinti grupę savo miestelio gyventojų užpulti apygardos šerifo biurą, kuriame buvo laikomas viskis kaip įrodymas teismo proceso metu.

2. Svogūnai

Svogūnai, ypač šviežiai supjaustyti, labai ilgai buvo įvardijami kaip vaistas nuo šios ligos. Remiantis istoriniais įrašais, atrodo, kad idėja prasidėjo maždaug 1400-ųjų buboninio maro laikais ir tęsėsi iki XX amžiaus pradžios.

Idėja buvo ta, kad supjaustyti svogūnai galėjo ištraukti mikrobus (arba užkrėtimą/miasmą) iš oro ir taip apsaugoti jus. Ispaniškojo gripo metu žmonės buvo skatinami supjaustytus svogūnus išdėlioti aplink namus, kad būtų išvengta viruso.

Nors mažai tikėtina, kad tai iš tikrųjų pasiteisino, atrodo, kad tai buvo populiari priemonė (ir iki šiol tam tikru mastu). Įdomu tai, kad svogūnų sultyse yra keletas junginių, kurie gali slopinti ar net sunaikinti tam tikrų rūšių mikroorganizmus.

Tačiau jie negali „ištraukti“ ligų sukėlėjų iš oro.

3. Gyvačių taukai

To laikotarpio laikraščiuose pateikiami įvairūs gyvačių taukų skelbimai, kuriuose produktas pateikiamas kaip stiprus vaistas nuo daugelio ligų.

Teoriškai pagamintame iš lydytų gyvačių riebalų, daugumoje šių produktų nebuvo jokių gyvatės kilmės ingredientų. Tais laikais taip pat buvo gana populiarios įvairios patentuotos priemonės, kurios daugeliu atveju buvo beveik arba visiškai neveiksmingos.

Dauguma jų galėjo pakenkti būsimiems vartotojams.

4. Vidurius laisvinantys vaistai

Kitas keistas vaistas nuo ispaniško gripo buvo vidurius laisvinančių vaistų vartojimas. Kai kurie laikraščiai žmonėms netgi rekomendavo vakare prieš miegą suvartoti laisvinamuosius, valgyti „maitinamąjį“ maistą ir išlaikyti jėgas.

Idėja buvo išplauti visus toksinus iš kūno. Žinoma, kaip šiandien žinome, tokio pobūdžio gydymas kelia labai didelę dehidratacijos riziką. Kai kurie ankstyvieji vidurių laisvinamieji vaistai taip pat turėjo toksiškų, potencialiai kancerogeninių ingredientų.

5. Kamparo aliejus

Kamparas yra stipraus kvapo, vaškinė medžiaga, kuri išgaunama distiliuojant kamparinio cinamono medieną. Jis taip pat gali būti sintetinamas iš terpentino (kuris taip pat gaunamas iš medžio sakų).

Paprastai kamparo aliejus, dažniausiai naudojamas kremuose, tepaluose ir losjonuose, išpopuliarėjo kaip nereceptinis vaistas ispaniško gripo metu. Kai kurie gydytojai netgi pasiūlė jį suleisti tiesiai į paciento rankas ir kojas, stengdamiesi suvaldyti karščiavimą.

Remiantis kai kuriais tyrimais, kamparas turi tam tikrų antiseptinių savybių ir gali pasiūlyti lengvą paliatyvią kai kurių ligų gydymą.

Kamparas taip pat gali būti labai toksiška medžiaga, jei jis naudojamas didelėmis dozėmis.

Tęsinys kitame puslapyje:

6. Nuodingų garų inhaliacija

Kitas keistas ispaniško gripo vaistas buvo kenksmingų garų įkvėpimo praktika. Nors tai gali atrodyti šiek tiek neproduktyvu, už to slypi tam tikra logika.

Ispaniško gripo metu, anglų kaimo gyventojai pastebėjo, kad gamyklos darbuotojams, kurie reguliariai būdavo kenksmingų dujų aplinkoje, santykinis mirtingumas buvo mažesnis. Vienas tyrimas parodė, kad nors bendras infekcijos lygis siekė maždaug 40%, tiems, kurie dirbo su azoto rūgštimi, jis siekė tik apie 11%.

Miesto gyventojų, kurie dirbdami įkvėpė parako, infekcijos lygis buvo dar mažesnis - apie 5%. Tikėdamiesi apsisaugoti nuo pandemijos, tėvai išvesdavo savo vaikus į tas pačias pramonės įmones.

Savaime suprantama toksiškų cheminių garų įkvėpimas nėra gera idėja ar vaistas nuo tokių dalykų kaip gripas.

7. Kraujo nuleidimas

Šimtmečius vartotas kaip vaistas nuo daugelio negalavimų, kraujo nuleidimas ispaniško gripo metu taip pat buvo viena iš praktikuotų priemonių. Šios praktikos idėja yra bandymas iš organizmo pašalinti toksinus ir ligas.

Ši priemonė buvo naudojama daugeliui negalavimų – nesvarbu, ar tai būtų antgamtiška (kaip demonai), ar gripas. Kaip galite įsivaizduoti, kraujo nuleidimas, jei jis atliekamas be tinkamos priežiūros ir dėmesio, gali būti pacientui labai pavojingas.

Praeityje neatsakingas kraujo nuleidimas pražudė nemažai žmonių ir netgi galėjo prisidėti prie George'o Washingtono mirties, kuriam per 10 valandų buvo išleista apie 40% kraujo.

8. Chininas

Chininas, dažniausiai naudojamas kaip veiksmingas vaistas nuo maliarijos, taip pat buvo potenciali priemonė ispaniškam gripui gydyti. Nors tai gali atrodyti šiek tiek keistai, kaip ir kai kurios kitos šiame sąraše esančios priemonės, už jo buvo tam tikra logika.

To meto gydytojai, kol nebuvo žinoma tiksli chinino ir maliarijos parazito sąveika, desperatiškai norėdami rasti būdą, kaip gydyti tuometinį naują virusą manė, kad tai gali būti veiksminga priemonė.

9. Gerklės skalavimas sūriu vandeniu

Kitas keistas pasiūlymas išgydyti ispanišką gripą buvo gerklės skalavimas (gargaliavimas) sūriu vandeniu. Šis metodas itin plačiai taikytas ginkluotosiose pajėgase.

Druska labai ilgai buvo naudojama kaip antiseptikas ir žmonės ja bandė užkirsti kelią mirtinai ligai.

Yra nedaug įrodymų, kad gargalaivimas sūriu vandeniu iš tikrųjų veiksmingas.

10. Piktųjų dvasių išvarymas

Šalyse, kur vis dar buvo praktikuojamos tradicinės medicinos formos, vietiniai gyventojai taikė keletą labai keistų gydymo būdų.

Pavyzdžiui, Indijos tradiciniai gydytojai kartais iš miltų ir vandens formuodavo žmonių figūras ir mojuodavo jomis priešais ligonius, kad „išviliotų“ piktąsias dvasias. Kinijoje kai kurie žmonės žygiuodavo paradus aplink drakonų karalių figūras, taip pat lankydavosi viešose pirtyse, norėdami išprakaituoti piktąsias dvasias.

Jie taip pat rūkė opiumą ir vartojo „yin qiao san“ (miltelių pavidalo sausmedžio ir forsicijos mišinį „žiemos ligai“ gydyti).

Šiandien šios priemonės kelia šypseną, tačiau kartojama, kad mažai kas suprato apie tuo metu nematytą ispaniškąjį gripą.

Po 100 metų nuo ispaniško gripo pandemijos, kaip profilaktinę priemonę nuo COVID-19 ligos, Baltarusija tai pat siūlė alkoholinius gėrimus ir viešąsias pirtis. Panašu, kad istorija vėl apsuko ratą.

Komentarai ()