Austrijos mokslininkai aptiko koronaviruso Achilo kulną: dabar žino, kodėl kai kurie persirgę žmonės neįgyja imuniteto ir neturi antikūnų ()
Maždaug 20 proc. asmenų, įveikusių COVID-19 infekciją, taip ir neįgyja pakankamos imuninės sistemos apsaugos nuo SARS-CoV-2, išsiaiškino „MedUni Vienna“ tyrėjų komanda, kuriai vadovavo alergologas ir imunologas Rudolfas Valenta iš Vienos Patofiziologijos, infektologijos ir imunologijos centro, rašo scitechdaily.com
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimo metu nustatyta, kad itin svarbi imuninės sistemos apsauga, neleidžianti virusui įsikurti ir okupuoti ląstelių, įgyjama tik tais atvejais, kai žmogaus organizme susiformuoja tam tikrų antikūnų, kovojančių su išsilanksčiusio koronaviruso smaigalio baltymo RBD – prie receptoriaus besijungiančiu domenu (angl. “receptor binding domain”).
Ši viruso prisijungimo schema praktiškai nekinta net ir virusui mutuojant. Visgi kai kuriems žmonėms tokio imuninės sistemos atsako įgyti nepavyksta, o tai lemia net kelios priežastys. Antikūnais paremta vakcina, nusitaikanti būtent į RBD, galėtų pasiūlyti šios problemos sprendimą, bet toks skiepas dar nesukurtas. Tyrimo išvados skelbiamos žurnale „Allergy“.
Prieš metus mokslininkai, vadovaujami R. Valentos ir Winfriedo F. Picklo iš Vienos „MedUni“ Patofiziologijos, infektologijos ir imunologijos cento, domėjosi nedidelės grupės pacientų, pasveikinusių nuo lengvos formos COVID-19, imuninės sistemos statusu. Vienas iš atradimų – pasirodo, nemenka dalis infekuotų pacientų taip ir neįgijo nuo SARS-CoV-2 apsaugančių antikūnų.
Neseniai paskelbtame pastarąjį mokslinį darbą papildančiame tyrime R. Valenta kartu su kolegomis taip pat analizavo antikūnų atsaką, tačiau šį kartą buvo pasitelkta daugiau pacientų, persirgusių tiek lengva, tiek sunkesne SARS-CoV-2 infekcijos forma.
Tyrimo metu buvo naudojama „MedUni Vienna“ sukurta biolustų technologija – specialaus robotizuoto proceso metu mikroskopinis lustas aprūpinamas dideliu kiekiu virusinių antigenų. Be to, prie lusto pritvirtinami ir persidengiantys minėtųjų virusinių antigenų baltymų fragmentai (peptidai), dengiantys visą smaigalio baltymą, kur yra receptoriaus prisijungimo domenas. Tai domenas, kurio pagalba SARS-CoV-2 prisijungia prie žmogaus ląstelių receptoriaus ACE2.
Mokslininkai tikėjosi užfiksuoti imuninį atsaką į peptidus, tačiau antikūnai susiformavo konkrečiai tik prieš pilnos sudėties, trijų dimensijų smaigalio baltymą. Baltymai trijų dimensijų formą įgyja tik fiziškai išsilankstę į aminorūgščių nulemtą struktūrą. Dabar panašu, kad SARS-CoV-2, norinčiam sėkmingai prisijungti prie žmogaus ląstelių, reikalingas būtent trijų dimensijų išsilankstęs baltymas.
Nuo infekcijos apsaugo tik antikūno atsakas į išsilanksčiusius baltymus, o ne į jų dalis.
Tai mokslininkams leidžia daryti vieną svarbią išvadą: didelis antikūnų kiekis prieš išsilanksčiusį smaigalio baltymą ir ypač jame esantį RBD trukdo virusui prisikabinti prie žmogaus ląstelių.
Nepaisant to, jeigu konkretaus žmogaus organizmui nepavyksta suformuoti antikūnų prieš išsilanksčiusį RBD, jis nuo viruso apsaugotas nebus. Mokslininkai taip pat įrodė, kad tik išsilankstęs, o ne susilankstęs RBD po imunizacijos sukuria imuninę apsaugą, o kadangi šiuo metu naudojamos genetinės vakcinos imituoja infekciją, gali būti, jog vakcinavimo nesėkmes galima paaiškinti negalėjimu įgyti antikūnų, kovojančių su neišsilanksčiusiu RBD.
Taigi, galima daryti išvadą, kad žmonės, kurių organizme susiformuoja pakankamai antikūnų prieš išsilanksčiusį RBD, yra apsaugoti nuo SARS-CoV-2 infekcijų. Šių antikūnų buvimas arba nebuvimas nustatomas atlikus kraujo tyrimą. Deja, maždaug 20 proc. nuo COVID-19 pasveikusių asmenų – ir greičiausiai tų, kurie buvo pasiskiepiję – organizme būtent šie antikūnai ir nesusiformuoja.
R. Walenta paaiškina: „Mums būtina kuo skubiau sukurti RBD pagrindo antigenų vakciną, skirtą įveikti RBD nenorą reaguoti. Tokia nauja vakcina turėtų itin veiksminga aktyvuojant prieš RBD nukreiptus antikūnus, kurių kiekį būtų galima palaikyti papildomomis vakcinų dozėmis. Tokiu būdu galėtume pasinaudoti koronaviruso Achilo kulnu, juk jo prisijungimo domenas pernelyg nesikeičia net ir vystant mutacijoms“.