2021 m. gruodžio 26 dieną pasaulis neteko vieno didžiausių aktyvistų savo istorijoje: Desmondo Tutu. Nobelio taikos premijos laureatas, Pietų Afrikos teologas, pelnė pasaulinį dėmesį už savo neprilygstamą vaidmenį išryškinant apartheidą. Vienu paskutiniu dosniu gestu žmonijos gerovei Tutu pasirinko akvamaciją – kas tai?

Akvamacija – taip pat žinoma kaip biokremavimas, resomacija, kremavimas be liepsnos ir kremavimas vandeniu – tai šarminė hidrolizė, kuria sutvarkomos žmonių ar gyvūnų liekanos. Reklamuojama kaip ekologiška kremavimo alternatyva, kūnui suskaidyti naudojamas šildomas šarminis tirpalas, iš kūno paliekant tik skeletą.

Akvamacijos metu kūnas dedamas į slėginį indą, pripildytą vandens ir kalio hidroksido (šarmo) mišiniu, ir kaitinamas iki maždaug 90–150 °C. Kadangi inde yra slėgio, tirpalas neužverda, o švelniai pradeda veikti, per kelias valandas suskaidydamas organines medžiagas.

Akvamacija prieš kremavimą

Kremavimas dažnai laikomas aplinkai nekenksminga alternatyva tradicinėms laidojimo praktikoms, kai naudojami brangūs mediniai karstai ir balzamavimo chemikalai. Vien JAV 405 000 hektarų žemės yra skirta žmonių laidojimui, o dėl karstų gamybai reikalingos medienos, kasmet iškertama apie 1,6 milijono hektarų miško.

Nors kremavimas pašalina dalį šio neigiamo poveikio, procesui reikia didžiulės energijos. Tarp jo metu išmetamų teršalų yra  kietosios dalelės (KD10), kurios siejamos su didesne depresija ir savižudybėmis; ir KD2,5, kurios yra susijusios su prastesne širdies ir plaučių sveikata bei lėtinėmis ligomis ir gimdymo komplikacijomis.

Akvamacijai reikia maždaug vienos septintosios kremavimui sunaudojamos energijos ir neišskiriama jokių išmetamųjų teršalų. Po akvamacijos likęs skystis yra sterilus organinių junginių, įskaitant druskas ir aminorūgštis, mišinys, kuris gali būti naudojamas kaip trąša arba neutralizuojamas ir saugiai išleidžiamas į vandens telkinius.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

IFS Science!

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()