Kūdikių maitinimas krūtimi: už ir prieš? (9)
Nuomonių apie maitinimo krūtimi teikiamą naudą yra be galo daug. Įvairūs moksliniai tyrimai skelbia, kad kūdikiai, maitinti mamos pienu, užauga judresni, sumanesni, aukštesni, tvirtesni ir sveikesni: rečiau serga ausų infekcijomis, plaučių uždegimu, kūdikių cukralige ar smegenų žievės uždegimu, negu vaikai, maitinti iš buteliuko. Be to, maitinimas krūtimi padeda mamoms užmegzti tvirtą ryšį su naujagimiu ir netgi gali sumažinti kraujo spaudimą. Taip pat maitinimas skatina hormonų, sutraukiančių gimdą iki prieš nėštumą buvusio dydžio, išsiskyrimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimai skelbia, kad maitinusioms moterims pavojus po menopauzės susirgti krūties vėžiu yra 50 proc. mažesnis. Maitinimas krūtimi padeda sulieknėti, nes organizme sudega tam tikri riebalai, kurie buvo susikaupę nėštumo metu. Tačiau naujausia Britų medicinos žurnalo mokslinė studija teigia, kad mamos pienas neapsaugo kūdikių nuo astmos ar alerginių ligų.
Tai svarbus klausimas, į kurį tyrėjai ilgai mėgino rasti atsakymą. Iki šiol nuomonės įvairavo: vienos studijos teigė, kad ilgas maitinimas krūtimi apsaugo kūdikius nuo astmos ir alerginių susirgimų, gresiančių ateityje; kitos studijos skelbė priešingai – maitinant padidėja rizika susirgti šiomis ligomis. Kad patvirtintų ar paneigtų tokią informaciją mokslininkai atliko tyrimus, į kuriuos įtraukė daugiau kaip 17 tūkst. krūtimi maitinančių mamų ir jų kūdikių iš ivairių Baltarusijos gimdymo namų ir klinikų. 13 889 iš jų buvo stebimi pusę metų. Mamos buvo paskirstytos į dvi grupes: vienos (eksperimentinė grupė), kurios jau maitino krūtimi, buvo paragintos ir toliau tęsti maitinimą; kitos (kontrolinė arba palyginamoji grupė) negavo jokių papildomų raginimų.
Tyrėjai teigia, kad moterys iš eksperimentinės grupės gerokai ilgiau maitino kūdikius (net 73 proc.), negu moterys iš kontrolinės grupės (apie 60 proc.). Praėjus metams po gimdymo eksperimentinėje grupėje maitinančių moterų skaičius sumažėjo iki 20 proc., o kontrolinėje grupėje nukrito iki 11 proc.
Kai kūdikiai buvo maždaug pusės metų amžiaus, tyrėjai mamoms pateikė standartines anketas, kuriose klausė apie astmą, šienligę ir egzemą. Abiejose tyrimų grupėse rezultatai buvo panašūs: apie 10 proc. kūdikių kentė dusulio priepuolius, mažiau negu 1,5 proc. sirgo astma, apie 3–5 proc. kūdikių nustatyta šienligė ir 1 proc. sirgo egzema. Tyrėjai kūdikiams taip pat atliko odos mėginių testus, iš kurių nustatė, kad eksperimentinėje grupėje apie 9 proc. vaikų buvo alergiški žiedadulkėms, 12 proc. – katinams ir 15 proc. – dulkių erkutėms. Alergijos rodikliai buvo truputį žemesni kontrolinėje grupėje.
Ši studija „kiek mums žinoma, yra didžiausias kada nors darytas tyrimas ir tikrai ne paskutinis, mokslininkai tęs savo tyrinėjimus šioje srityje“, – rašė studijos autoriai. Tačiau gydytojai vienbalsiai sutaria, kad maitinimas krūtimi apskritai yra geriausias kūdikių sveikatai, augimui ir vystymuisi. Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja motinoms naujagimius maitinti mažiausiai metus, ir tik tam tikrais atvejais ne mažiau kaip pusę metų. Tokios kategoriškos rekomendacijos yra pagrįstos: motinos pienas yra geriau virškinamas, negu karvės, ožkos ar dar blogiau – pienas iš miltelių. Motinos piene yra visų būtiniausių kūdikio organizmui mineralų ir subalansuotų maistinių elementų.
Plačiau: