Vyrai praranda savo lytį, perspėja mokslininkai (18)
Tai, kad vyrai – silpnoji lytis, patvirtina visame pasaulyje atlikti tyrimai. Mokslininkai skambina pavojaus varpais: dėl chemiškai užterštos aplinkos „išreguliuotų“ hormonų sukeltos feminizacijos visoje planetoje stebimi fiziologiniai vyriškos lyties stuburinių gyvūnų pokyčiai. Vyriškumo praradimas gresia ir žmonėms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujasis D. Britanijos nevyriausybinės organizacijos „CHEMTrust“, siekiančios apsaugoti žmones ir laukinius gyvūnus nuo žalingų chemikalų, tyrimas liudija, kad cheminė tarša, pažeidžianti genitalijas ir gebėjimą susilaukti palikuonių, iškreipė evoliucijos eigą, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Įvairiose pasaulio šalyse atliekami moksliniai tyrimai liudija, kad vyriškosios lyties atstovams gresia pavojus, o šio proceso pasekmių žmonėms ir laukiniams gyvūnams neįmanoma numatyti. „CHEMTrust“ tyrimas liudija, kad nemažai buityje ir gamyboje naudojamų chemikalų feminizuoja kiekvienos stuburinių klasės vyriškos lyties atstovus, pradedant žuvimis, baigiant žinduoliais, įskaitant ir žmones. Dienraščio teigimu, šio tyrimo išvadas remia ir kai kurie žymiausi pasaulio mokslininkai, skambinantys pavojaus varpais dėl žalingų chemikalų keičiamos evoliucijos eigos.
Šio tyrimo rezultatai patvirtina neseniai JAV mokslininkų paskelbtas išvadas, kad moterims, kurios nėštumo metu gyveno chemikalais užterštoje aplinkoje, gimsta berniukai su „mažesniais ir feminizuotais lytiniais organais“, rašo „The Independent“.
Komentuodama „CHEMTrust“ paskelbto tyrimo išvadas, buvusi D. Britanijos vyriausybės patarėja chemikalų poveikio sveikatai klausimais Gwynne Lyons sakė, kad grėsmė kyla „esminiams vyriškumo įrankiams“.
Pasak specialistų, žmonės ir laukiniai gyvūnai pastaraisiais dešimtmečiais susiduria su daugiau nei 100 000 naujų chemikalų. Europos Komisija oficialiai pripažino, kad 99 proc. jų naudojimas nėra „adekvačiai reguliuojamas“, o apie 85 proc. jų nėra tinkamos naudojimo saugumo informacijos.
Dauguma šių chemikalų dėl poveikio hormonams laikomi „endokrinų ardytojais“, arba lyties slopintojais. Tarp jų yra maisto produktų pakuotėse, kosmetikos gaminiuose, kūdikių priežiūros produktuose naudojamų ftalatų, balduose ir elektrotechnikos gaminiuose esančių priešgaisrinių medžiagų, nors ir uždraustų, bet maisto pramonėje ir aplinkoje vis dar paplitusių polichlorintų bifenilų ir įvairiausių pesticidų.
„CHEMTrust“ tyrimas remiasi daugiau nei 250 įvairiose pasaulio šalyse atliktų mokslinių studijų išvadomis, atskleidžiančiomis chemikalų poveikį įvairiausioms laukinės gyvūnijos rūšims, pradedant vandenynų gelmėse gyvenančiais banginiais ir Arkties regione įsikūrusiais baltaisiais lokiais, baigiant padangėje sklandančiais sakalais bei ereliais.
„Visų stuburinių klasių, įskaitant žuvis, varliagyvius, roplius, paukščius ir žinduolius, vyriškos lyties atstovus veikia aplinkoje esantys chemikalai. Daugelio stuburinių atstovų feminizacija jau yra plačiai išplitęs reiškinys. Visi stuburiniai turi panašius evoliucijos suformuotus lytinių hormonų receptorius, todėl vienos rūšies stebėjimų duomenys gali pasitarnauti nagrinėjant cheminio užterštumo keliamą pavojų kitų rūšių atstovams, įskaitant ir žmones“, - teigiama tyrimo išvadose.
Žuvys su chemikalų poveikiu susiduria ne tik per jais užterštą maistą, bet ir plaukdamos užterštais vandenimis – šios medžiagos į jų organizmą patenka per žiaunas. Nustatyta, kad pusės Britų salų upėse gyvenančių žuvų patinėlių sėklidėse aptikta besivystančių kiaušinėlių, kai kuriose upių atkarpose tokiu būdu savo lytį yra pradėję keisti visi kuojų patinėliai. Pasak specialistų, iš dalies dėl tokio poveikio žuvims kalti į aplinką patekę moteriški hormonai – dažniausiai iš netinkamai tvarkomų atliekų vietų, rašo „The Independent“. Buvo nustatyta, kad 75 proc. buitinių atliekų perdirbimo darbų metu į aplinką patenka feminizuojančiu poveikiu pasižyminčių cheminių medžiagų. Toks efektas buvo nustatytas gėlavandenių žuvų populiacijose Japonijoje ir Benine bei Šiaurės ir Viduržemio jūrose, Osakos įlankoje ir vakarinėje JAV pakrantėje pagautų jūros žuvų rūšyse.
Šiemet Floridos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad 40 proc. visų cukranendrių rupūžių – itin atsparios rūšies, kuri jau tapo Australijos rykšte – patinėlių, gyvenančių intensyvios žemdirbystės rajonuose, tapo hermafroditai. Dar 20 proc. jų buvo kiek mažiau paveikti feminizacijos. Panašią intensyvios žemdirbystės ir lyties pokyčių sąsają atskleidė ir Kanados mokslininkai, tyrę šiaurėje gyvenančių leopardinių varlių populiacijas. Jie įtaria, kad tokį efektą gali sukelti pesticidai.
Nustatyta, kad dėl pesticidų poveikio Floridos aligatorių patinai kenčia nuo žemo testosterono ir didesnio estrogenų lygio. Jų sėklidės dažnai būna pakitusios, peniai – mažesni, o reprodukcijos funkcija – sutrikusi. Floridoje tokių fiziologinių pokyčių mokslininkai aptiko ir kaimaninių vėžlių patinuose, apie panašius pokyčius pranešama ir iš Didžiųjų ežerų regiono, kur aplinka užteršta daugiau nei 400 skirtingų chemikalų. Ten gyvenantys baltųjų kirų ir sakalų keleivių patinėliai gamina moterišką baltymą, kuris naudojamas gaminant kiaušinių trynius, o baltagalviai ereliai vargiai begali daugintis smarkiai cheminėmis medžiagomis užterštose vietose.
Cardiffo universiteto mokslininkai nustatė, kad prie pietvakarių Anglijoje esančių atliekų perdirbimo vietų gyvenančių varnėnų, lesančių moteriškais hormonais užterštus kirminus, smegenyse yra pakitimų, dėl kurių pasikeitė jų čiulbėjimo tembras ir ypatumai.
Du trečdaliai Sitkoje (Aliaska) gyvenančių ilgauodegių elnių turi nepakankamai išsivysčiusias sėklides, nustatyta, kad pakitęs jų ragų augimas. Lygiai toks pat kiekis baltauodegių elnių patinų Montanos valstijoje (JAV) turi genitalinių pakitimų. Hormonus ardančiais chemikalais užterštuose Pietų Afrikos regionuose gyvenančios kanos – jaučių pošeimio dykaraginiai žinduoliai – turi pakitusias sėklides, o kai kuriose šalies dalyse dryžuotųjų laukinių pelių patinėliai išvis nebegamina spermos.
Kitoje planetos pusėje, Arktyje, buvo aptikta baltųjų lokių – hermafroditų. Jie turi ir penius, ir vaginas. Kitų patinų organizme buvo aptikta didelė koncentracija feminizuojančių medžiagų. Nustatyta, kad tirti baltieji lokiai gamina mažiau spermos, jų genitalijos sumažėjusios.
Tokių pavyzdžių „CHEMTrust“ tyrime pateikiama labai daug. Ekseterio universiteto (D. Britanija) endokrininių sutrikimų specialistas profesorius Charlesas Tyleris tvirtina, kad šiame dokumente pateikti įrodymai verčia skambinti pavojaus varpais. Vienas žymiausių pasaulyje feminizacijos efektą sukeliančių chemikalų ekspertų daktaras Pete‘as Myersas jam pritaria. „Mes metėme prieš tiksliai subalansuotą hormonų sistemą 100 000 chemikalų, tad neverta stebėtis, kai matome tam tikras rimtas pasekmes. Tai sukėlė patį greičiausią žmonijos istorijoje evoliucijos vyksmą“, - sakė jis.
Feminizaciją skatinančios cheminės medžiagos daro poveikį ir žmonėms. Naujas Ročesterio universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad didesnį ftalatų lygį turinčioms moterims padidėja rizika pagimdyti berniukus su nenusileidusiomis sėklidėmis ir mažesnėmis genitalijomis. Tokie berniukai pasižymi ir klasikiniu feminizacijos požymiu – mažesniu atstumu tarp išeinamosios angos ir genitalijų, rašo „The Independent“.
Mokslininkai nustatė, kad smarkiai feminizaciją sukeliančiais chemikalais užterštuose Kanados, Rusijos ir Italijos regionuose mergaičių gimsta dvigubai daugiau, nei berniukų. Teigiama, kad būtent cheminių medžiagų poveikiu būtų galima aiškinti mįslingai pasikeitusį gimusių berniukų ir mergaičių skaičiaus santykį. Statistika liudija, kad paprastai 100 mergaičių gimsta 106 berniukai, tačiau dabar santykis keičiasi. Apskaičiuota, kad vien tik JAV ir Japonijoje yra gimę 250 000 kūdikių, kurie statistiškai turėjo būti ne mergaitės, o berniukai.
20 pasaulio šalių atlikti tyrimai taip pat liudija apie smarkiai per 50 pastarųjų metų pasikeitusį vyrų spermos kiekį. Spermatozoidų skaičius viename spermos mililitre sumažėjo nuo 150 iki 60 mln. Pasak Mičigano universiteto (JAV) profesoriaus Nilo Basu, tai tik esąs dar vienas įtikinamas įrodymas, kaip tokie pokyčiai atsiliepia žmonėms.