Dauguma dirbančių žmonių kasdien priversti pasikliauti restoranų, greito maisto įstaigų bei kitų užeigų samprata apie sveiką maistą. Jungtinėje Karalystėje 16-oje restoranų ištyrus 96 patiekalus nustatyta, kad žmogus, užsisakęs vieną patiekalą, gali gauti daugiau druskos nei rekomenduojama visos paros norma.

Per didelis druskos kiekis tiesiogiai siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o pastarasis sutrikimas – pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, kasmet sukeliantis milijonus mirčių.

Per pietus – 3 dienų druskos dozė

Prognozuojama, kad padidintą kraujospūdį 2025 metais turės 1,5 mlrd. žmonių, todėl nuo 2005 m. sveikatos ekspertai visame pasaulyje vienija jėgas, informuodami visuomenę apie per didelio druskos kiekio suvartojimo žalą sveikatai. Kasmet vasario pradžioje organizuojama Supratimo apie druską savaitė. Šiemet pagrindinis jos akcentas – druska ir viešojo maitinimo įstaigos.

Pasaulinė veiksmų druskos ir sveikatos klausimais grupė (WASH) ištyrė 16 Jungtinės Karalystės (JK) restoranų druskos kiekį 96 populiariausiuose patiekaluose. Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) pagrindinių patiekalų turėjo ne mažiau 3 g druskos (didžiausia leistina 6-mečio ir pusė suaugusiojo paros normos). Trečdalyje (38 proc.) patiekalų rasta 6 g ir daugiau druskos. Tai visa suaugusio žmogaus paros norma.

Daugiausiai druskos – 8,8 g – turėjo meksikietiški patiekalai, kiek daugiau nei vienu gramu mažiau – vištienos sparneliai ir kiaulienos šonkauliai. Populiarioje picoje „Hot Pizza“ taip pat rasta 7,5 g porcijoje keptos duonos su česnakais – 3,3 g druskos.

Per didelis druskos kiekis rastas net desertuose. Pavyzdžiui, obuolių pyragas su ledais turėjo 1,6 g (ketvirtadalį paros normos) druskos, gervuogių-obuolių pyragas – 0,9 g. Taigi suvalgę pietus iš trijų patiekalų, britai gali gauti net 15 g arba 2,5 karto už paros normą didesnį druskos kiekį.

Tiesa, pasitaikė ir gerų pavyzdžių – viename restorane jautienos nugarinės žlėgtainis su keptais pomidorais, pievagrybiais ir keptomis bulvėmis teturėjo 0,4 g druskos. Tačiau gaminių, kuriuose druskos kiekis neviršijo 3 g, rasta vos keletas.

Tyrimas parodė, kad mažiau druskos yra krevečių užkandose, jautienos nugarinės kepsniuose, makaronuose su vištiena.

Anot specialistų, per dieną privalu sunaudoti mažesnį už didžiausią leistiną paros druskos kiekį. Todėl CASH grupės rengiamos „Supratimo apie druską savaitės 2009“ metu vartotojai drąsinami prašyti dėti mažiau druskos jiems gaminant patiekalus restoranuose, paliekant galimybę klientui įsiberti druskos pagal savo skonį.

Taip pat restoranams siūloma ne tik nurodyti bendrą patiekalo kaloringumą, bet ir riebalų bei druskos kiekį. Mat tyrimas parodė, kad panašiuose patiekaluose druskos kiekis gali labai skirtis, o žmogui turi būti suteikta teisė pasirinkti, ar jis nori papildomos druskos dozės. Esą virėjas juk nedėtų cukraus į kavą ar arbatą prieš tai nepasiteiravęs kliento, tačiau dėl kitų patiekalų niekada neklausiama.

Liga išsivysto per kelerius metus

„Širdies bei kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties ir neįgalumo priežastis visame pasaulyje. Jei mes bent keliais gramais mažiau per dieną suvartotume druskos, gerokai sumažintume ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką“, - teigė VU Medicinos fakulteto docentas dr. Marius Miglinas, Santariškių klinikų Nefrologijos centro direktorius, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos viceprezidentas, Lietuvos hipertenzijos draugijos viceprezidentas, grupės WASH narys.

Anot mediko, vartojant 6 g ar daugiau valgomosios druskos, per keletą metų viršutinis kraujo spaudimas gali padidėti iki 10 mmHg. Be to, padidėjęs druskos vartojimas siejamas ir su kitomis ligomis – inkstų akmenlige, osteoporoze (kaulų išretėjimu) bei skrandžio vėžiu.

Lietuvoje vidutiniškai suvartojama apie 11 g druskos per dieną. Bene daugiausiai pasaulyje druskos vartojama Didžiojoje Britanijoje. Tyrimas parodė, kad per 3 patiekalų pietus žmonės čia gali gauti net 15 g druskos. Tai beveik 3 kartus didesni kiekis už didžiausią leistiną paros normą.

„Mūsų akcijos tikslas – pakeisti visuomenės požiūrį į druską bei informuoti apie jos keliamus pavojus. Išplatinome anonimines anketas 50-čiai Vilniaus kavinių ar restoranų, į kurias geranoriškai atsakė vyriausieji virėjai. Paaiškėjo, kad virėjai supranta problemą ir, nors druskos vartojama daug, siekdami įtikti lankytojams, jie pasiruošę sumažinti druskos kiekį patiekaluose.

Dauguma virtuvės šefų sutinka, kad mažiau sūdyto maisto skonis yra natūralesnis, yra įvairių priemonių, kaip kitaip pagardinti patiekalus. Tačiau beveik pusei apklaustųjų trūksta informacijos šiuo klausimu, jie nežino druskos normų ir sūdo pagal savo skonį. Visgi dauguma virtuvės šefų pažymėjo, kad dabar jie deda mažiau druskos nei savo darbo pradžioje“, - pasakojo M. Miglinas.

Anot mediko, Lietuvoje atlikta apklausa nebuvo siekiama patikrinti, koks druskos kiekis yra atskiruose produktuose, nes tikrinimai turi trumpalaikį poveikį. Pagrindinis tikslas – keisti visuomenės požiūrį.

„Visgi labai daug kas priklauso nuo vyriausio virėjo, todėl šių metų Pasaulinės supratimo apie druską savaitės taikinys – viešojo maitinimo įstaigos“, - sakė pašnekovas.

Komentarai (4)