Dauguma Lietuvos gyventojų pasisako, kad šalyje būtų gaminama daugiau atsinaujinančios vėjo energijos – tam pritaria 73 proc. piliečių, rodo tyrimų bendrovės „Socialinės informacijos centras“ (SIC) atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Už mažesnį vėjo energijos gaminimą ir vartojimą pasisako tik 1 proc. gyventojų. Nesusidaro nė vienas procentas manančiųjų, kad vėjo elektrinių reiktų visiškai atsisakyti. „Visuomenės palankumas atsinaujinančiai energetikai, o drauge ir energetinei nepriklausomybei bei investicijų pritraukimui yra kur kas didesnis nei politikų. Artimiausiu metu Seimas balsuos dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, nuo kurio ir priklausys šios srities ateitis, taip pat ir tai, ar žmonių lūkesčiai vartoti daugiau žaliosios energijos virs realybe“, – sako Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Kaip rodo tyrimas, 53 proc. žmonių Lietuvoje mano, kad vėjo energijos turėtų būti gaminama žymiai daugiau, dar 20 proc. pasisako už šiek tiek didesnį šios atsinaujinančios energijos rūšies naudojimą. 8 proc. gyventojų mano, kad vėjo energijos kiekis turėtų išlikti toks pat. Tyrimo duomenys parodė, kad vidutiniškai 20 proc. Lietuvos gyventojų nežino ar neturi nuomonės apie vėjo energiją. Daugiausia neapsisprendusiųjų ar negalinčių išsakyti savo nuomonės yra tarp moterų bei vyresnio amžiaus (60-74 m.) žmonių.

Taip pat stebima tendencija, kad kuo aukštesnis asmens išsilavinimas, tuo palankesnė jo nuomonė dėl vėjo energijos gamybos plėtros. „Lietuvoje vis dar gajūs mitai apie vėjo elektrines ir kitą atsinaujinančių rūšių energiją, kurie paremti žmonių baimėmis ar nežinojimu, vienas jų – likusios neteisingos nuostatos dėl kainos. Penkiskart didesnė šalies vėjo elektrinių plėtra vartotojams kainuotų kiek daugiau nei 1 ct. už kWh ir būtų mažiau skausiminga nei naftos ar dujų kainos kilimas”, – skaičiuoja S. Pikšrys.

Pasak jo, daugeliui žmonių iki šiol nežinoma, kad šiuo metu visų rūšių atsinaujinančios energetikos skatinimo kaina vartotojams sudaro tik 0,5 ct. už kWh, tuo tarpu vėjo elektrines plėtojančios įmonės jau pritraukė beveik 500 mln. litų investicijų ir yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų į vakarų Lietuvos savivaldybių biudžetus. Vien vėjo elektrinių dėka nereikėjo importuoti daugiau kaip 42 mln. kub. m gamtinių dujų, į aplinką neišmesta 79 tūkst. tonų CO2.

Pasak asociacijos vadovo, Lietuvoje pirmosios vėjo elektrinės pradėjo suktis dar palyginti neseniai – tik prieš šešerius metus, per tą laiką žmonių supratimas ir žinios apie atsinaujinančią energetiką labai pagerėjo.  SIC atliktoje apklausoje dalyvavo 509 šalies gyventojai nuo 15 iki 74 m. amžiaus, respondentai atrinkti reprezentatyvios atsitiktinės atrankos būdu ir apklausti tiesioginių interviu respondento namuose (Omnibus) metodu. Apklausą užsakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, apklausa atlikta rugsėjo 16-24 dienomis.

Apie Lietuvos vėjo elektrinių asociaciją

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) vienija Lietuvos vėjo energetikos rinkos dalyvius: investuotojus ir įrangos gamintojus bei paslaugų teikėjus. LVEA veiklą pradėjo 2005 m. Asociacija vienija apie 90 proc. investuotojų į vėjo energetiką Lietuvoje. asociacijos nariai į vėjo energetiką Lietuvoje jau yra investavę 136 mln. EUR (470 mln. litų), šiemet suplanuotos dar 90 mln. EUR (310 mln. litų) investicijos. Nuo veiklos pradžios asociacijos narių vėjo jėgainės pagamino 400 mln. kwh elektros energijos.

LVEA yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, „Baltijos slėnio“, Europos vėjo energetikos asociacijos (European Wind Energy Association), Pasaulinės vėjo energijos tarybos (Global Wind Energy Council) tikroji narė.

Komentarai (0)