Studentų tyrimas: dalis kauniečių neskiria ir nerūšiuoja pavojingų atliekų (0)
Kauno gyventojai teigia žiną apie pavojingas atliekas ir jas rūšiuojantys, tačiau dalis apklausoje dalyvavusių kauniečių šio įpročio neturi ir taip nesielgia. Tokią išvadą skelbia tyrimas, kurį atliko ir kovo 9 dieną jaunųjų tyrėjų konferencijoje „Verslo aktualijos būsimųjų vadybininkų požiūriu“ paskelbė Kauno kolegijos studentės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimo nustatyta, kad 23 proc. apklaustųjų niekada nerūšiuoja pavojingų atliekų, 39 procentų gyventojų tai daro tik kartais. Pagrindinė priežastis, kurią nurodė respondentai – laiko stoka. Kiti rūšiuoti pavojingų atliekų nesiima ir meta kartu su buitinėmis atliekomis, kadangi nežino, kur jas galima dėti. Kauniečiai taip pat pasigenda atliekų pridavimo vietų – daugumai jų jos atrodo per toli nuo namų.
Kauno kolegijos studenčių inicijuota apklausa parodė: didžiausia problema – informacijos trūkumas apie atliekų daromą žalą, jų rūšiavimo praktikas. Ketvirtadalis Kauno gyventojų tiesiog nežino, ką priskirti pavojingoms atliekoms, likusieji atskiria tik kai kurias pavojingų atliekų grupes. 63 procentai apklaustųjų prie pavojingų atliekų nepriskiria senų vaistų, 60 proc. – elektros elementų, net 89 procentai – tam tikrų kosmetikos gaminių. Kaip pavojingas atliekas kauniečiai suvokia gyvsidabrio turinčius gaminius, baterijas, naudotus tepalus, senus akumuliatorius, padangas.
Dvi būsimosios vadybininkės Salinga Barkauskaitė ir Neringa Kariniauskaitė iškeltoms problemoms spręsti siūlo paprastus būdus – reikėtų aktyviau šviesti gyventojus pasitelkiant įvairius komunikacijos kanalus ir būdus bei steigti daugiau pavojingų atliekų pridavimo aikštelių Kauno mieste – bent po vieną atliekų pridavimo aikštelę galėtų būti kiekviename Kauno mikrorajone. Tyrėjų manymu, įmonėms, dirbančioms su pavojingomis atliekomis, reikėtų didinti labai pavojingų atliekų pridavimo vietų skaičių.
Pasak konferencijos komiteto narių, teigti, kad nerūšiuoja absoliučiai visi Kauno gyventojai – kiek per drąsu. Tyrime dalyvavo 70 respondentų, tokia imtis – labai nedidelė, tačiau kauniečių elgesio tendencijos ir studentų siūlomi sprendimai – gana aiškūs. Organizatoriai džiaugiasi, kad Kauno kolegijos konferencijoje dalyvaujantys studentai imasi tirti konkrečias problemas, siūlo realius sprendimus, o būtent to ir siekiama kolegijoje derinant teoriją ir praktiką.
Pavojingųjų grupei priskiriamos lakų, dažų, skiediklių, gyvsidabrio turinčios atliekos, elementai ir akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės, tepalai, naftos produktų atliekos.