Sparčiai išpopuliarėjus WiFi bevielio interneto tinklams, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sunku surasti miestą, kuriame nebūtų įdiegta daugybė bevielio ryšio tinklų, tad tereikia išmanyti kai kurias technines subtilybes ir šiais interneto tinklais galėsite naudotis visiškai laisvai ir nevaržomai.

Pirmiausia, reikia žinoti, jog kai kurie iš šių bevielio interneto tinklų yra visiškai uždari, kiti iš dalies uždari, o treti – visiškai nemokami ir atviri.

Tinklų įvairovė

Visiškai uždari bevielio ryšio tinklai priklauso įmonėms ar privatiems asmenims, sukuriami asmeniniams poreikiams. Jeigu tokių tinklų savininkai technologiškai išprusę ir skiria dėmesį saugumui, tinklų apsaugojimui naudoja originalius ir ilgus slaptažodžius. Tačiau dažniausiai į saugumą nekreipiama dėmesio ir paliekami pagal nutylėjimą nustatyti bevielio ryšio maršrutizatoriaus slaptažodžiai. O jei ir pakeičiami, tai į tokius elementarius, kad praktiškai bet kokia slaptažodžių nulaužimo programa juos įveikia ir prisijungimas prie interneto tampa visiškai laisvas.

Iš dalies privatūs suteikiami įmonės ar organizacijos klientams – tokie tinklai turi standartinį slaptažodį, kuris pranešamas lankytojams, tačiau pro šalį praeinantys praeiviai jo nežino. Kad nebūtų problemų su klientais, tokie slaptažodžiai būna nesudėtingi ir saugumo požiūriu irgi nelabai rimti.

Šalia tokių tinklų su sunkiau ar lengviau apeinamais apribojimais yra daugybė visiškai nemokamų ir atvirų bevielio interneto tinklų – pavyzdžiui, nemokamą ir nevaržomą galimybę naudotis bevieliu internetu siūlo kai kurios kavinės, didieji prekybos ir pramogų centrai, populiariausios poilsio vietos. Šitaip verslo įmonės ar miestų savivaldybės vilioja piliečius į tam tikrus objektus ir skatina juose pasilikti.

Užsiimti bevielio ryšio tinklų nulaužimu nesiūlome, bet ir be to aiškėja, kad egzistuoja daugybė galimybių kaip prisijungti prie atvirų ir neapsaugotų bevielio interneto tinklų ir nevaržomai naudotis nemokamu internetu.

Kaip prisijungti?

Bėda ta, jog WiFi bevielio interneto signalas labai sparčiai slopsta tolstant nuo maršrutizatoriaus, todėl net ir nedaug nutolus nuo transliacijos šaltinio (kavinės, prakybos centro ir t. t.) prisijungti prie bevielio interneto tinklo nebepavyksta – kompiuterio ar išmaniojo telefono WiFi adapteris praneša, kad signalas per silpnas ir naudotis internetu neina.

Tai labai apsunkina komfortišką kelionę ar poilsį – kavinėje nemokamas internetas yra, o iš jos išėjus ir įsėdus į automobilį, jau nėra. Ar tiesiog važiuojant pro kažkurį miestą, greitkelyje standartinis bevielio ryšio adapteris „nepagauna“ jokio kokybiško interneto signalo, tad tenka vien dėl jo stoti degalinėse, kavinėse ar specialiai ieškoti nemokamo bevielio interneto ryšio mazgų. Ne visada tokioms paieškoms pakanka laiko ir yra galimybių, tad kompiuteris ar išmanusis telefonas tokiose kelionėse tampa nepanaudojamais dalykais. Ta pati situacija ir poilsiaujant pajūryje – kavinėse galima mėgautis nemokamu bevielio internetu, o paplūdimyje – dažniausiai „pilkoji zona“ kur ryšio signalas toks silpnas, kad apie jokį naršymą negali būti nė kalbos.

Visais tokiais atvejais labai padeda WiFi bevielio interneto stiprintuvai-imtuvai. Jie pagauna WiFi bevielio interneto signalą, net jei jo šaltinis yra už kelių kilometrų atstumo. Vadinasi, pasiekus bet kurio miesto prieigas, su WiFi bevielio interneto stiprintuvu-imtuvu galėsite peržiūrėti daugybę tame mieste esančių bevielio ryšio tinklų ir išrinkus atvirus ir nemokamus, nevaržomai naudotis kokybišku internetu.

Kaip tai atrodo realybėje, galite peržiūrėti šiame vaizdo siužete:

Jame vaizduojamas realus eksperimentas, kaip standartinis WiFi bevielio ryšio adapteris Kauno mieste aptinka du bevielio ryšio tinklus, o prijungus WiFi bevielio interneto stiprintuvą-imtuvą, aptinkamų tinklų skaičius išauga dvidešimt kartų – nuo 2 tinklų iki 40!

Plačiau apie WiFi bevielio interneto stiprintuvus-imtuvus ir jų pasirinkimą galite sužinoti čia, o čia išsirinkti ir įsigyti WiFi bevielio interneto stiprintuvus-imtuvus.

Komentarai (2)