Apie plazmos panaudojimą ir apie šioje srityje vykdomus tyrimus kalbamės su Lietuvos energetikos instituto mokslininku-stažuotoju Žydrūnu Kavaliausku.

1.    Kas tai yra plazma?

Plazma yra ketvirta medžiagos būsena. Yra trys klasikinės medžiagos būsenos: kieta, skysta ir dujinė, Tuo tarpu plazma yra ketvirta medžiagos būsena. Plazma yra karštos jonizuotos dujos.

2.    Kur gamtoje galima susidurti su plazma?

Gamtoje su plazma galima susidurti žaibo metu. Šiaip kad plazma egzistuotų reikia tam tikrų išorinių veiksnių.

3.    Kokių būtent veiksnių?

Pirmiausia yra reikalingas aukštos įtampus elektrinis laukas. Taip pat reikalingos dujos kurias būtų galima jonizuoti naudojant aukštos įtampos lauką.

4.    Kur Lietuvos energetikos instituto mokslininkai naudoja plazmą?

Mūsų Plazminių technologijų laboratorija plazmą naudoja labai plačiai: nuotekų dumblo neutralizavimui, naujų medžiagų sintezei, įvairių sluoksnių formavimui, mineralinio plaušo gamybai ir kt.

5.    Kaip galima pasitelkiant plazmą neutralizuoti teršalus?

Kadangi plazmos temperatūra gali siekti 10 000 K ir daugiau, esant tokiai temperatūrai beveik visos organinės kilmės atliekos yra išlydomos ir suskaidomos. Šiam tikslui yra reikalinga pagaminti specialią aušinamą kamerą kurioje tos atliekos galėtų susimaišyti su aukštos temperatūros plazmos srautais. Pačia plazmą reaktoriuje gauname su taip vadinamais plazmotronais. Sąveikaudamos atliekos su plazmos srautais plazmoheminiame reaktoriuje yra pilnai neutralizuojamos.

6.    Ar įmanoma gauti antrines žaliavas deginant nuotekų dumblą?

Taip dujofikuojant nuotekų dumblą dalis jo virsta kietos fazės šlaku, kurį galima vėliau panaudoti kaip antrinę žaliavą.

7.    Kokiai gamybai tinka šlakas kaip antrinė medžiaga?

Iš nuotekų dumblo susidaręs šlakas kaip antrinė žaliava galėtų būti panaudotas tarkim superkondensatorių elektrodų gamybai, kadangi jo sudėtyje yra nedidelis kiekis yvairių metalų ir apie 40 procentų anglies. O anglis šiam tikslui yra tinkama.

8.    Ar bandėte panaudoti šlaką kaip antrinę medžiagą?

Planuojame tai daryti ateityje. Prieš tai reikia atlikti visą eilę tyrimų ir išsiaiškinti konkrečiai šio šlako savybes ir cheminę sudėtį. Tik turint pilną vaizdą apie šią medžiagą galima spręsti dėl konkretaus jos panaudojimo.

9.    Ar jums patinka mokslininko darbas?

Taip man šis darbas patinka kadangi esu nuolatiniame atsakymų ieškojime. Be to tai nemonotoniškas darbas nuolat kintantis keliantis vis naujus iššūkius.

10.    Kaip sekėsi vykdyti podoktorantūrinę stažuotę?

Sakyčiau pavyko įgyvendinti užsibrėžtus stažuotės tikslus. Buvo pagamintas unikalus plazmoheminis reaktorius nuotekų dumblo teršalams neutralizuoti. Buvo išbandytas šis reaktorius realiomis darbinėmis sąlygomis neutralizuojant dujinės fazės nuotekų dumblą. Gauti moksliniai rezultatai publikuoti ISI moksliniuose straipsniuose.

11.    Kas padėjo vykdyti podoktorantūrinę stažuotę? Kam norėtumėte padėkoti?

Noriu padėkoti savo stažuotės vadovui dr. Vitui Valinčiui, taip pat visam Plazminių technologijų laboratorijos kolektyvui. Taip pat dėkojo Lietuvos mokslo tarybai už suteiktą finansavimą bei pasitikėjimą manimi.

12.    Ar šias stažuotes remia Europos sąjunga?

Podoktorantūros stažuotė finansuojama pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų įgyvendinamą projektą "Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.

13.    Ačiū už atsakymus.

Prašom.

Spaudos koferencijoje dalyvauvo portalo technologijos.lt, Kauno kolegijos žurnalo “Siena”, portalo kaunodiena.lt atstovai.

Komentarai (0)