Taip gali būti tik Japonijoje: prasidėjo žmonių nuoma, paslauga turi didelę paklausą ()
Išsinuomoti nepažįstamą žmogų. Tokia paslauga naudojasi ne vienas japonas – moka už tai, kad kas nors pastovėtų šalia vietoj draugo ar sutuoktinio. Bet Shoji Morimoto siūlo naują paslaugą: jis ateis ir nieko nedarys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš išsikraustydama iš Tokijo dėl naujo darbo Akari Shirai norėjo pavalgyti savo mėgstamame restorane, kur lankydavosi su buvusiu vyru.
Tačiau iškilo viena problema: nesinorėjo eiti vienai, kad neužplūstų mintys apie skyrybas.
Kviestis draugų ir aiškintis irgi nesinorėjo. Taigi ji išsinuomojo žmogų, Japonijoje žinomą kaip „vaikinas, kuris nieko nedaro“.
Pietūs, per kuriuos abu pratylėjo beveik visą laiką, truko 45 minutes.
A.Shirai užsisakė savo mėgstamiausią patiekalą ir retkarčiais kažko paklausdavo. Ji pasidalijo prisiminimais apie santuoką ir parodė vestuvių nuotrauką.
Jis palinksėjo galva, trumpai kažką atsakė, sausai nusijuokė. Ir nebandė užvesti pokalbio.
Viskas vyko būtent taip, kaip A.Shirai norėjo.
„Jaučiausi tarsi būčiau viena, tačiau tuo pat metu ir ne viena, nes jis buvo kartu, bet man nereikėjo rūpintis jo norais ir sukti galvos, – sakė 27 metų A.Shirai. – Nebuvo jokio nepatogumo ar spaudimo šnekėti. Turbūt pirmą kartą valgiau visiškoje tyloje.“
Tiesiog sėdėjo kambaryje
Japonijoje ir Pietų Korėjoje jau seniai egzistuoja nišinė nepažįstamų žmonių nuomos industrija. Jie įkūnija draugus, šeimos narius ir kitokius partnerius tokiuose socialiniuose susiėjimuose, kur reikia atsivesti plius vieną.
38 metų Sh.Morimoto per kelerius pastaruosius metus tapo kone kultiniu „nepažįstamuoju“, nes jis siūlosi nedaryti nieko. Tiesiog būti.
Taip jo klientai jaučiasi laisvi nuo bet kokių socialinių suvaržymų ir japonų kultūros normų.
Vyro pravardė – Nuomai-san, pridėjus japonišką pagarbos žodelį.
Jis jau įkvėpė televizijos serialą ir tris knygas, jo žinutės socialiniuose tinkluose plinta taip, kad sulaukė tarptautinio dėmesio.
Sh.Morimoto darbų būta įvairiausių. Jis yra laukęs prie maratono finišo linijos, nes vienam klientui norėjosi lenktynių pabaigoje pamatyti pažįstamą veidą.
Kažkas jį nusamdė sėdėti greta rašant disertaciją, nes vienam lengva pradėti tinginiauti. Kartais jis išklauso medicinos įstaigų darbuotojų apie pandemijos poveikį psichologinei gerovei.
Atėjo pamojuoti perone
Už sesiją Sh.Morimoto mokama 10 tūkst. jenų (75 eurus).
Dažniausiai jis lydi žmones, kurių gyvenime vyksta kas nors svarbaus, galbūt jie nori perrašyti skaudžias patirtis ir patirti ką nors jautraus, bet su draugais ir šeima tai būtų nejauku. Nuomai-san tiesiog bus kartu neteisdamas ir nelįsdamas į asmeninę erdvę.
Viena moteris nusisamdė vyrą, kad kartu nueitų paduoti skyrybų pareiškimą.
Kartą jis lydėjo klientą į gydytojo konsultaciją dėl hemorojaus operacijos. Ten netrūko detalių nuotraukų.
Kiti žmonės pasitelkė jį dramatiškam atsisveikinimui, kai kraustėsi iš Tokijo į Osaką ir sėdo į greitąjį traukinį. Sh.Morimoto atėjo pamojuoti perone.
Japonas pastebėjo, kad jo klientams dažnai tiesiog nesinori trikdyti artimųjų savo reikmėms.
„Man atrodo, kad tuo metu, kai žmonės jaučiasi pažeidžiami arba patiria ką nors labai asmeniško, jie jautriai apmąsto, kaip į tai sureaguos artimiausi žmonės, kokių jie imtųsi veiksmų.
Manau, todėl jie geriau renkasi nepažįstamą asmenį be jokių įsipareigojimų“, – sakė Sh.Morimoto.
Panašias paslaugas teikia nemažai kitų žmonių „nuomai“, pavyzdžiui, vyrukas, kuris samdomas, kad pavalgytų. Arba save „negražiu“ paskelbęs vyras, kuris tikina padedąs kitiems pakelti savivertę.
Tačiau Sh.Morimoto niša yra nieko nedaryti ir gauti atlygį.
Daug kas jį samdosi, nes tai – naujovė.
Uždirba šeimai išlaikyti
Sh.Morimoto užaugo Pietų Japonijos Kansajo regione, studijavo fiziką, bet kur tiktai bandė dirbti, vis girdėdavo, kad nerodo pakankamai iniciatyvos ir negali tikėtis sėkmės.
Todėl jis ėmėsi plėtoti šį „nuomos“ verslą ir jau turėjo 4000 užsakymų, kasdien aptarnauja vieną arba du klientus. Iki pandemijos būdavo ir 3–4 užsakymai per dieną.
Japonas sako, kad sudėjus atlygį ir kitokius honorarus jis uždirba užtektinai. Su žmona, kuri turi darbą, juodu augina sūnų.
Toks gyvenimo būdas Sh.Morimoto tinka, nes jis nėra nei kalbus, nei išraiškingas.
Kad klientai jį lengvai atpažintų, vyriškis visuomet dėvi tą pačią mėlyną kepurę ir bluzoną su gobtuvu. Jo žvilgsnis tuščias. Prireikus jis gali apsirengti ir oficialiau.
Sh.Morimoto vengia daryti prielaidas, kodėl jo verslo modelis sulaukė tokio populiarumo.
Jis teigia, kad išmoko neteisti kitų žmonių ir užjausti tuos, kurie išgyvena ką nors labai asmeniško, bet tai maskuoja.
„Net tie, kurie iš pažiūros atrodo normaliai ir gerai, dažnai turi šokiruojančią praeitį ar paslapčių, o gal rimtų problemų, – sakė Sh.Morimoto. – Žmonės, kurie į mane kreipiasi dėl beprotiškų problemų, iš pažiūros nepanašūs į kankinius.“
Parengta pagal „The Washington Post“ inf.
