„Spotify“ analizė atskleidė žmonių įpročių įdomybes: štai kokias patiriame muzikos fazes ir ką tai sako apie mus (2)
Naujas tyrimas parodė, kad muzikos klausymosi įpročius galima suskirstyti į penkias konkrečias fazes, kurios dienos eigoje keičiasi. Dėl šios priežasties galime klausomą muziką priskirti prie kitų dalykų, susijusių su mūsų organizmo cirkadiniu ritmu, o su šiuo ritmu yra susijusios tokios veiklos kaip miegas, maitinimosi įpročiai ir kita.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išanalizavę milijardus programėlėje „Spotify“ transliuojamos muzikos duomenų, mokslininkai nustatė penkias muzikos klausymosi fazes, kurios keičiasi 24 valandų cikle: rytinė, popietinė, vakaro, nakties ir paryčių.
Nors nesiklausome vienodų kūrinių ir tuo pačiu paros metu, dauguma mūsų keičia klausomos muzikos pobūdį panašiu grafiku. Pamėginkite pagalvoti, kaip skiriasi ta muzika, kurios jūs klausotės pabudę ryte – nuo tos muzikos, kurios jūs klausotės prieš užmigdami.
Savo publikuotame moksliniame darbe mokslininkai nurodo, kad tyrimo rezultatai demonstruoja, kaip muzika yra persipynusi su mūsų kasdieniu gyvenimu – o taip pat pabrėžia, kaip individualus muzikos pasirinkimas turi įtakos mūsų paros įpročiams.
Šios penkios fazės savaitės eigoje kasdien išsidėsto tokia pačia tvarka, tačiau savaitgaliais šių fazių trukmė ir pradžios laikas skiriasi – ko ir galima būtų tikėtis, kadangi žmonėms nereikia keliauti į darbus, universitetus ar mokyklas.
Tarp šių duomenų, kurie buvo surinkti iš atsitiktinių „Spotify“ vartotojų per 8 savaites, nebuvo jokių asmeninių duomenų, galinčių identifikuoti asmenį – tačiau tarp jų buvo metaduomenys apie perklausytas dainas, įskaitant jų garso lygį, tempą ir galimybę šokti pagal jas.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad klausomos muzikos garso lygis stabiliai kilo iki paryčių, o dienos metu išlikdavo stabilus.
Tempas ir galimybė šokti pagal dainą sulėtėdavo iškart po pietų, o aukščiausią tašką pasiekdavo naktį. Tiesa, tokie skirtumai nėra dideli, o „Spotify“ klausytojų klausomos muzikos įvairovė yra labai didelė.
Toliau sekęs eksperimentas su 89 savanoriais patvirtino, kad vartotojų muzikos kūrinių pasirinkimas buvo nulemtas pagal grojaraščius, o ne pagal „Spotify“ algoritmus. Tiesa, nebuvo nustatyti konkretūs pasirinkimai, priklausantys nuo paros meto.
Muzikos įpročiai, kurie priklauso nuo paros meto, nėra kažkas naujo – tačiau tokie tyrimai yra naudingi rodikliai, kurie demonstruoja, kaip klausymosi įpročiai formuojasi skirtingose populiacijose.
Šis tyrimas yra dar vienas pavyzdys, kaip mokslininkai gali pasinaudoti mūsų paliekamais skaitmeniniais pėdsakais, nepriklausomai, ar mes naudojamės „Spotify“, ar „Fitbit“, ar kitomis programėlėmis – o naudojantis šiais duomenimis galima nustatyti didelių žmonių grupių tendencijas.
Mokslininkai apibendrina, kad tyrimo rezultatai rodo, jog muzikos pasirinkimas, apibrėžiamas pagal garsų bruožus, paros eigoje keičiasi cikliškai ir prognozuojamai.
Tyrimas publikuojamas leidinyje „Royal Science Open Science“.
