Mokslininkas: 1100 metų senumo „apeiginiai“ vikingų skydai galėjo būti naudojami ir mūšiuose ()
Naujajame tyrime nustatyta, kad dešimtys apvaliųjų vikingų skydų iš garsaus laivinio palaidojimo, rasto Norvegijoje, nebuvo vien tik apeiginiai, kaip ilgai manyta. Pasirodo, jie tikrai galėjo saugoti karius mūšio metu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kovo 24 d. žurnale „Arms and Armour“ paskelbtame tyrime teigiama, kad mediniai skydai, 1880 m. iškasti Gokstado laive pietų Norvegijoje, galėjo būti aptraukti nedažyta galvijų oda ir naudojami kovose.
„Gokstado skydai iš esmės atitinka mūsų supratimą apie skydus, kurie buvo naudojami kovoje, – sako Stokholmo universiteto archeologijos doktorantas ir tyrimo autorius Rolfas Warmingas. – Gaminys atitinka germanų plokščių apvalių skydų tradiciją, kuri buvo plačiai paplitusi ginkluotės technologija Skandinavijoje nuo III a. pradžios iki XIII a. pabaigos“.
Iš viso 64 skydai – galbūt po vieną kiekvienam įgulos nariui, spėja R.Warmingas – buvo pririšti palei viršutinį laivo korpuso kraštą, tiesiai virš irklų angų.
Laivas kadaise buvo naudojamas jūroje – tikriausiai kariniams veiksmams, prekybai ir transportui. Tačiau apie 900 m. jis buvo ištrauktas į sausumą ir panaudotas vikingų karaliaus laidotuvėse.
Vikingų skydai
R.Warmingo pakartotinė analizė rodo, kad skydai buvo pagaminti iš plonintų medinių lentų ir geležinio pusrutulio skydo centre, vadinamo umbu, vienoje pusėje – ir turėjo medinę rankeną kitoje pusėje, nors tokia išliko tik viena. Dėl to naudojant skydus turėjo būti lengva manevruoti.
Kiekvieno skydo lentos buvo nudažytos geltona arba juoda spalva, todėl jie atrodė kaip geltoni ir juodi pusmėnuliai.
Anksčiau archeologai manė, kad šie skydai atliko tik apeiginę funkciją. Tačiau R.Warmingas teigia turintis įrodymų, kad iš pradžių skydai buvo padengti plonu gyvūnų odos sluoksniu, kad sutvirtintų jų lentas ir apvadus.
„Ant skydo plokščių yra organinio sluoksnio fragmentų, kurie gali būti tokio sluoksnio liekanos, tačiau juos dar reikia ištirti, – sako tyrėjas. – Vis dėlto yra netiesioginių įrodymų: siūlių skylių ir nuožulnus kraštas, kurie rodo, kad lentos buvo sukonstruotos taip, kad ant jų būtų galima įrengti tam tikrą apsauginį sluoksnį.“
Tai sustiprina mintį, kad Gokstado skydai buvo skirti naudoti kovoje, o ne tik puošybai.
„Juos tikriausiai geriausia interpretuoti kaip laivui priklausiusią įrangą, kurią laivo įgula naudojo jūroje arba sausumoje“, – sako R.Warmingas.
Jūrų plėšikai
Tokie laivai kaip Gokstado laivas buvo labai svarbūs vikingams. Nors ne visi norvegai buvo vikingais, po VIII a. Skandinavijoje įsigalėjo plėšikavimas, kuriuo buvo siekiama turtų ir vergų, kol po X a. norvegai atsivertė į krikščionybę.
Vikingų laivai turėjo stačiakampes bures, bet juose taip pat buvo įtaisyti ir irklai, kuriais jūreiviai galėjo naudotis pučiant blogam vėjui arba plaukiant upėmis. Šių laivų korpusai taip pat buvo negilūs ir lengvi, todėl vikingai galėdavo priartėti prie sausumos ir prireikus ištraukti savo laivus į krantą.
R.Warmingas mano, kad Gokstado laivo skydai tarnavo kaip papildomi šarvai arba „jėgos demonstravimui“ – o vikingai galėjo nusikabinti juos nuo laivo korpuso, kai prasidėdavo mūšis vyras prieš vyrą.
Tiesioginių įrodymų, kad jie buvo naudojami mūšyje, nėra, tačiau „ant skydų umbų pastebėta netaisyklingų įpjovimų ir žymių“, teigia tyrėjas. „Juos reikia pateikti kruopščiai naudojimo ir nusidėvėjimo analizei, kuri gali parodyti, ar skydai buvo naudojami tikroje kovoje“ – sako R.Warmingas.
Parengta pagal „Live Science“.
