Senoviniai piešiniai liudija, kad žmonija alpinizmu užsiiminėjo jau prieš tūkstančius metų ()
„Cambridge Archaeological Journal“ paskelbtame tyrime teigiama, kad Ispanijos Levanto uolų menas yra išskirtinis vaizdinis įrodymas, rodantis, kad kai kurios rytų Ispanijos bendruomenės jau prieš 10 000 – 5500 metų buvo išsiugdžiusios tam tikrus alpinizmo įgūdžius ir naudojo specializuotą įrangą, kad sumažintų su šia veikla susijusią riziką.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai Barranco Gómezo vietovėje Teruelio regione atrastame atvaizde atskleidžiamas sudėtingiausias iki šiol Ispanijos Levanto mene aptiktas virvių panaudojimas. Šiame tyrime gilinamasi į šioje scenoje rastus atvaizdus, ypač daug dėmesio skiriant virvinių kopėčių naudojimui siekiant patekti į bičių avilį. Nagrinėjant šiuos atvaizdus, tyrimu siekiama geriau suprasti įvairius su virvėmis susijusios veiklos būdus ir technologinę pažangą.
Kruopščiai išnagrinėjus Albaketės, Kasteljo, Hueskos, Teruelio ir Valensijos esančius atvaizdus, aiškių įžvalgų apie konkrečius virvių gamybos būdus – pavyzdžiui, ar buvo naudojamas susuktas, ar pintas pluoštas – nėra.
Tačiau pavaizduotų virvių ilgis rodo, kad Ispanijos Levanto bendruomenės buvo technologiškai įgudusios gaminti aukštos kokybės virves. Be to, jų ištobulinta technika leidžia manyti, kad senovės žmonių patirtis gaminant ilgas virves buvo specialiai pritaikyta laipiojimui.
Tarp tirtų atvaizdų medaus kopinėjimas yra vienintelė aiškiai atpažįstama veikla. Maždaug 25 metrų ilgio virvės gamyba turėjo pareikalauti daug laiko ir pastangų, apimančių žaliavų rinkimą ir patį gamybos procesą. Didelė rizika, susijusi su lipimu į tokį aukštį naudojant primityvias virvines kopėčias rodo, kad medaus ir vaško rinkimas šioms visuomenės grupėms buvo itin svarbus.
Priešistoriniais laikais su bitėmis susiję produktai buvo labai svarbūs, nes buvo naudojami įvairiems ekonominiams, technologiniams ir kultūriniams tikslams – pavyzdžiui, pragyvenimui (dėl didelės kaloringumo vertės) ir įrankių gamybai. Pavaizduotose scenose vaizduojamos įvairios laipiojimo sistemos, kurias mokslininkai suskirstė į dvi grupes pagal jų dydį, formą ir lankstumą: standžios kopėčios ir lanksčios sistemos, greičiausiai susijusios su įvairių žaliavų naudojimu.
Nors Ispanijos Levanto uolų menas išsibarstęs didelėje geografinėje teritorijoje, laipiojimo sistemos (virvės ir kopėčios) vaizduojamos daugiausia dviejuose atskiruose regionuose: Maestrazgo šiauriniuose Kasteljo ir Teruelio regionuose ir Karoigo masyve pietiniame Alikantės regione. Šis pastebėjimas leidžia tyrėjų grupei daryti išvadą, kad šie atvaizdai gali reikšti specifinį elgesį, teritorinius papročius arba turėti simbolinę reikšmę.
Nors daugelis šiame tyrime nagrinėtų scenų yra žinomos, išsamus virvių ir su jomis susijusių technologijų tyrimas anksčiau nebuvo atliktas. Medžiagos, iš kurių buvo gaminamos virvės, ir jų gamybos būdai archeologiniuose šaltiniuose beveik nepastebimi, todėl atsekti jų kilmę laike sunku.
Analizuodama kitų tyrėjų aprašymus ir atlikdama tyrimus vietoje, mokslininkų komanda surinko vertingų įrodymų apie šių lynų struktūrą, naudojimą ir gamybą. Šis tyrimas taip pat išryškina uolų meno gebėjimą vaizduoti trumpalaikę praktiką ir greitai gendančių medžiagų panaudojimą.
Ispanijos Levanto uolienų menas yra išskirtinis meno reiškinys, būdingas tik rytiniam Pirėnų pusiasalio regionui, atsiradęs po paleolito epochos. Daugiau nei tūkstantis užfiksuotų objektų nuo 1998 m. įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Natūralistiniu stiliumi ir gausiais pasakojimo elementais pasižyminčioje dailėje vaizduojami dinamiški medžioklės, karybos, socialinės veiklos, susibūrimų ir kt. scenarijai, kurie suteikia neįkainojamą galimybę pažvelgti į praeitį.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
