Pamirštas Šaltojo karo frontas. Kaip JAV naikintuvai F-5 atsidūrė Jemene. Ir kuo čia dėtas Taivanas (Foto)  ()

Jemeno F-5E „Tiger II“ saga yra geopolitinė dėlionė, apimanti istoriją, susijusią su Saudo Arabija ir Taivanu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šaltojo karo metu Jemeno Arabų Respublikos oro pajėgos garsėjo tuo, kad skraidė sovietų naikintuvais MiG-17 ir MiG-21. Tačiau mažiau žinomas faktas yra tas, kad šalyje buvo ir amerikietiškų F-5E „Tiger II“ lėktuvų. Kaip jie ten papuolė?

Šių orlaivių įsigijimas buvo iš esmės susijęs su 1979 m. kovo mėn. vykusiu Antruoju Jemeno karu.

Istoriškai Šiaurės Jemenas buvo buvusios Osmanų imperijos dalis, o Pietų Jemenas oficialiai priklausė Britų imperijai. Šiaurės Jemeną – suverenia valstybe pirmą kartą tapo 1918 m. Vėliau šalis, iki tol buvusi karalyste, 1962 m. buvo paskelbta Jemeno Arabų Respublika (JAR). 1962-1970 m. Šiaurės Jemene vyko pilietinis karas tarp naujosios respublikos ir senosios monarchijos šalininkų. Laimėjo respublika.

Tuo tarpu Pietų Jemenas, valdytas britų kaip Pietų Arabijos Federacija, 1967 metais tapo nepriklausomas kaip Jemeno Liaudies Demokratinė Respublika, arba Pietų Jemenas. Tai buvo komunistinė valstybė, palaikanti glaudžius ryšius su buvusia Sovietų Sąjunga.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje tarp Šiaurės ir Pietų Jemenų vyko dideli neramumai ir politinis nestabilumas, dėl kurio 1972 m. kilo Pirmasis Jemeno karas. Konfliktas truko tik tris savaites nuo rugsėjo iki spalio, o šalys pažadėjo susivienyti. Tačiau stabilumo nebuvo, ir 1979 m. vasario pabaigoje prasidėjo Antrasis Jemeno karas.

Prezidentaujant JAV prezidentui Jimmy Carteriui, JAV nusprendė padėti JAR, 1979 m. kovo pradžioje suteikdama daugybę karinės įrangos, kurią perdavė Saudo Arabija – Saudo Arabija teikė karinę pagalbą JAR per Pirmąjį Jemeno karą.

390 milijonų dolerių vertės pagalba apėmė 12 F-5E „Tiger II“ naikintuvų, iš kurių aštuoni iš pradžių buvo pagaminti Etiopijai, o keturi iš jų buvo nauji. Pakete taip pat buvo du transportiniai lėktuvai C-130, 60 tankų M60, 50 šarvuočių M113, 302 AIM-9 „Sidewinder“ oras-oras raketos, taip pat haubicos, granatsvaidžiai ir kita amunicija. Be to, Carterio administracija leido Saudo Arabijai nusiųsti keturis savo turimus dviviečius F-5B į JAR.

Carterio sprendimas aprūpinti JAR karine įranga iliustruoja JAV besikeičiančią Artimųjų Rytų politiką – sudėtingos geopolitinės realybės regione produktą. Žinoma, ankstesnės administracijos taip pat buvo aprūpinusios JAR karine įranga. Pavyzdžiui, 1976 m. prezidento Fordo administracija suteikė JAR įrangos už 140 milijonų JAV dolerių, kurią daugiausia sudarė sausumos pajėgų ginklai, haubicos, raketų „žemė-oras“ sistemos ir sunkvežimiai.

 

Tačiau iki 1979 m., nepaisant didelių diskusijų Carterio administracijoje dėl JAV karinio buvimo Persijos įlankoje, JAV pradėjo aktyviau dalyvauti šiame regione. Tų metų sausį Saudo Arabijai buvo parduota 12 JAV lėktuvų F-15 – pirmiausia kaip JAV saugumo gestas ir siekiant sušvelninti būsimos Egipto ir Izraelio taikos sutarties, kuri vėliau buvo sudaryta tais pačiais metais, poveikį. Tačiau 1979 m. vasario mėn. Carterio administracija aiškiai pasakė, kad tokie gestai buvo esminių JAV politikos pokyčių šiame regione dalis.

„Priėmėme politinį sprendimą dėl aktyvesnio vaidmens šioje srityje“, – sakė tuometinis gynybos sekretorius Haroldas Brownas per 10 dienų kelionę į Persijos įlanką ir Vidurinius Rytus. „Pasakojome toms šalims tai, ko jos ilgą laiką negirdėjo – būtent, kad JAV labai domisi Viduriniais Rytais ir nerimauja dėl to, ką daro sovietai. Per Browno kelionę, kurios metu daugiausia dėmesio buvo skiriama deryboms dėl ginklų perdavimo, gynybos ministras pažadėjo Saudo Arabijai, kad JAV aprūpins JAR tankais M60 ir naikintuvais F-5, jei Saudo Arabija apmokės sąskaitą.

 

Prieš tai, kai Browno pažadas buvo pateiktas Kongresui, 1979 m. vasario 28 d. Pietų Jemenas pradėjo invaziją į JAR. Pietų Jemeno oro pajėgos buvo ginkluotos sovietų MiG-21 ir Su-22.

Didėjant spaudimui, Carterio administracija situaciją Jemene vis labiau ėmė vertinti kaip rimtą grėsmę JAV interesams regione, kurstoma sovietų remiamos agresijos.

1979 m. kovo 7 d. Carteris įvertino, kad karas buvo nepaprastoji padėtis, kelianti grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, todėl pirmą kartą reikėjo taikyti 1976 m. Ginklų eksporto kontrolės įstatymo 36 skirsnio b punktą. Šios sąlygos naudojimas leidžia prezidentui negauti Kongreso sutikimo eksportuoti ginklus, kai kyla grėsmė JAV nacionaliniam saugumui. Taigi 390 milijonų dolerių vertės pagalba JAR, įskaitant 12 F-5E, buvo paspartinta.

Kai atvyko pirmieji F-5E, šešiomis savaitėmis anksčiau nei numatyta, Šiaurės Jemeno oro pajėgos neturėjo nei pilotų, nei išteklių jiems valdyti. Šis pagreitintas pristatymas paskatino Saudo Arabija pasamdyti užsienio pilotus, kurie apmokytų JAR pilotus skraidyti F-5E.

 

Galiausiai JAV ir Saudo Arabija sudarė susitarimą su Taivanu dėl kelių Taivano pilotų siuntimo valdyti ir prižiūrėti Šiaurės Jemeno F-5E. Kinijos Respublikos oro pajėgos (ROCAF) turėjo kelerių metų darbo su F-5E patirtį, kuriuos pirmą kartą gavo 1975 m. gegužės mėn., o pirmieji F-5 iš JAV buvo pristatyti 1965 m.

Nepaisant šių pastangų greitai aprūpinti JAR F-5E, Antrasis Jemeno karas greitai baigėsi 1979 m. kovo 19 d. Iš viso konfliktas truko tris savaites ir dvi dienas. Tačiau Taivano personalo buvimas Šiaurės Jemene buvo ilgalaikis. Iš pradžių 80 darbuotojų, įskaitant pilotus ir antžeminio aptarnavimo narius, buvo išsiųsti iš Taivano į Saną (JAR sostinė) valdyti ir prižiūrėti F-5E, vadovaujami pulkininko leitenanto Che Meng Siano. Iki 1979 m. pabaigos į Dailamio oro bazę Sanoje atvyko 16 F-5.

Tęsinys kitame puslapyje:




Taivano pilotai integravosi su 112-ąja Jemeno Arabų Respublikos oro pajėgų (YARAF) eskadrile, kuri taip pat buvo žinoma kaip „Dykumos eskadrilė“. Kaip savo knygoje „Hot Skies Over Jemen: Aerial Warfare Over the Southern Arabian Peninsula: Aerial Warfare Over the Southern Arabian Peninsula: Volume 1 – 1962–1994“ pažymi Tomas Cooperis, Šiaurės Jemene dislokuota ROCAF darbo grupė buvo pavaldi Taivano karinių ryšių tarnybai Saudo Arabijoje.

 

Iki 1985 m. Taivano pilotai ir antžeminė įgula sudarė didžiąją dalį 112-osios eskadrilės, per tą laiką buvo apmokyta pakankamai JAR pilotų valdyti F-5E, kad jie galėtų perimti vadovavimą. Tačiau pradedantiesiems JAR pilotams, kurie turėjo minimalias mokymo galimybes, buvo sunku prisitaikyti prie F-5E ir kitos naujos įrangos, įskaitant sovietų pristatytus MiG-21. Iki 1985 m. pabaigos Šiaurės Jemenas per įvairias avarijas prarado 25 orlaivius, įskaitant keturis MiG-21 ir visiškai naują F-5E.

Taivano pilotai šalyje išbuvo kelerius metus po 1985 m. Neseniai išslaptinti dokumentai rodo, kad 1979–1990 m. JAR buvo dislokuota daugiau nei 1 000 Taivano pilotų ir antžeminės įgulos pagal vadinamąją Didžiosios dykumos programą.

1986 metais, Pietų Jemene kilo trumpas pilietinis karas, o netrukus 1990 m. abu Jemenai susijungė ir tapo Jemeno Respublika.

Kalbant apie F-5 likimą, orlaiviai veikė 1994 m., kai nuo gegužės iki liepos trumpam įsiplieskė neseniai susijungusio Jemeno pilietinis karas. Gegužės pradžioje majoras Nabi Ali Ahmadas numušė bent vieną pietiečių MiG-21. Vėliau, gegužę, F-5E buvo numuštas priešlėktuvinės ugnies. Birželio mėnesį du F-5E sėkmingai numušė pietiečių MiG-21. Po trumpo konflikto, pasibaigusio Šiaurės pergale ir galutiniu šalies susijungimu, likę F-5 buvo įtraukti į Jemeno oro pajėgas.

 

Jemeno pajėgos F-5E plačiai naudojo prieš husių sukilėlius – šiitų sukilėlius, turinčius ryšių su Iranu – per husių sukilimą, kuris prasidėjo 2004 m. ir tęsėsi iki 2014 m. 2015 m., pasirodžius ženklams, kad bent kai kurie Jemeno pilotai perėjo į husių pusę Saudo Arabijos pajėgos per antskrydį sunaikino mažiausiai du F-5.

Visai neseniai internete buvo paplitę vaizdai, kuriuose užfiksuoti husių sukilėliai, skridę bent vienu senstančiu F-5. Tas lėktuvas buvo pastebėtas kariniame parade rugsėjį.

Remiantis 2023 m. Pasaulio oro pajėgų žinynu, Jemeno vyriausybės pajėgos šiuo metu turi 11 aktyvių F-5E ir du F-5B.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(5)
(0)
(5)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()