Paskutinę vakarienę valgė ne tą dieną (22)
Krikščionys ilgą laiką Jėzaus Paskutinę vakarienę paminėdavo Didįjį ketvirtadienį, tačiau žymus mokslininkas teigia, kad ši data neteisinga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kembridžo universiteto mokslininkas Colinas Humphreysas padarė išvadą, kad paskutinė vakarienė buvo valgoma trečiadienį prieš nukryžiavimą, taigi diena anksčiau, negu priimta manyti, rašo telegraph.co.uk. Jis mano, kad šis atradimas, greičiausiai sulauksiantis atgarsio tarp milijonų krikščionių, galėtų tapti paskata galiausiai nustatyti pastovią Velykų šventimo datą. Tai taip pat padeda išspręsti Evangelijoje aptinkamus prieštaravimus ir logistikos klausimus, susijusius su paskutiniosiomis valandomis prieš nukryžiavimą.
Naujojoje knygoje „Paskutinės vakarienės paslaptis“ („The Mystery Of The Last Supper“), C. Humphreysas, naudodamas biblinius, istorinius ir astronominius tyrimus, stengėsi nustatyti, kada tiksliai Jėzus su savo mokiniais valgė paskutinę vakarienę.
Tyrėjus ilgą laiką glumino akivaizdžiai esminiai prieštaravimai Biblijoje. Nors Matas, Morkus ir Lukas tvirtina, kad Paskutinė vakarienė sutapo su žydų šventės – Paschos – pradžia, Jonas teigia, kad ji vyko dar prieš šią šventę. Šis prieštaravimas apibūdinamas kaip „kebliausia problema Naujajame Testamente“. Tačiau C. Humphreysas padarė išvadą, kad Jėzus, kartu su Matu, Morkumi ir Luku, galėjo naudoti kitokį kalendorių nei Jonas.
„Kad ir ką galvotumėte apie Bibliją, esmė ta, kad žydai niekada nesupainiotų Paschos valgymo su niekuo kitu, tad Evangelijos prieštaravimus šiuo atžvilgiu labai sunku suprasti. Dauguma Biblijos tyrinėtojų teigia, kad dėl šios priežasties Evangelija iš viso negalima pasitikėti. Tačiau jei naudosime Evangeliją ir mokslą kartu, galime iš tiesų įrodyti, kad jokių prieštaravimų nėra“, – teigė Kembridžo profesorius.
Anot jo, Jėzus naudojo senąjį žydų kalendorių, o ne oficialų mėnulio kalendorių, kuris tuo metu buvo jau plačiai paplitęs ir naudojamas iki dabar. Tai reikštų, kad Paschos valgymas ir Paskutinė vakarienė vyko trečiadienį bei paaiškintų, kaip tarp vakarienės ir nukryžiavimo dar tiek daug visko įvyko. Tai reikštų, kad Jėzaus suėmimas, tardymas ir atskiri teismai vyko ne per vieną naktį, bet per ilgesnį laiką.
Išaiškinęs visus su laiku susijusius nesutapimus, C. Humphreysas mano, kad Velykoms šiuolaikiniame saulės kalendoriuje galėtų būti paskirta nuolatinė data. Remiantis tuo, kad Jėzus buvo nukryžiuotas balandžio 3-ąją, Velykos turėtų būti švenčiamos balandžio 5 dieną.
