Smetoninis saugumas kėlė ir pasididžiavimą, ir siaubą

Ir kokią info jie ten surenka ? Jei vykdai nelegalią veiklą, kodėl tavęs niekas negali stebėti ? Bet ir tai jie nesiterlioja su smulkiomis žuvytėmis. Jei esi niekuom dėtas, tai neaišku kodėl čia bangas keli. Išvis pats ar įsivaizduoji kokią ten info renka ? Tai eik gyvent į mišką, bet ir ten žiūrėk koks palydovas netyčia tave užfiksuos.. Galėsi rėkti, kad pažeidė tavo privatumą.. Tegu renką ką jie nori, tegu atvžiuoja pas mane į namus, bet neras pas mane atominės bombų brėžinių, nors aš kaip makaulė stengiuosi užvaldyti pasaulį...

Supranti kiekvieno žmogaus privatus gyvenimas neturi būti sekamas. Nelegalią veiklą? Bet dažniausiai sekimas yra naudojamas privatiems valdžios tikslams, kaip tuo naudojasi JAV, Kinija ir kitos valstybės. Supranti jeigu tu pasipiktinsi Lietuvoje esama valdžia, tu pradėsi organizuoti opozicinį judėjimą, pakeisti sistemą ir t.t Lyg ir gerais tikslais, tačiau tavo geri gyventojų, tautos atžvilgiu gali nepatikti valdžioje sėdintiems ponams, ir tokio stebėjimo, sekimo pagalba būsi greitai "nugesintas". Jeigu tu esi tokios kapitalistinės - "demokratinės" sistemos šalininkas puiku, tu gyveni dirbi, vargsti ir esi patenkintas. Bet jeigu tu užsimanysi dalyvaut kokiam pogrindyje nors ir geriausiais tikslais savo tautai, bet tapsi šitokio sekimo auka. Ir tada vyrukai tikrai ateis į namus pas tave. Ir iš vis demokratinėje valstybėje tokių dalykų neturėtų būti.

Negėda būt Lietuvos piliečiu ir tokiais pasisakymais trypt konstituciją? Tu ne tik neprieštarauji neteisėtam piliečių sekimui, bet ir beveik pateisini. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos II-ąjį skirsnį, 22-ą straipsnį "Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą galima būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą." Niekas manęs, tavęs ar kito negali sekt, jei tai nėra teisėtas teismo sprendimas. Tokie žmonių pasisakymai, kad jokio skirtumo dėl to nėra, kodėl mes neturėtume būt sekami yra absurdiški. Tiek kurijozų ir kyla teoriškai teisinėje valstybėje, kurios patys piliečiai net nėra susipažine su konstitucija, o ką jau kalbėti apie valstybės pareigūnus, tarnautojus.

1. Tovariščius Stalinas taipogi neleido organizuoti jokių perversmų Tarybų Sąjungoje, Hitleris irgi kažkodėl nemėgo perversmininkų. Ar tai reiškia, kad GPU/NKVD ir gestapas yra tų šalių "pasididžiavimas"? 2. Vienintelis man žinomas lenkų perversmas buvo rengiamas 1918-1920 metais, atseit, gerokai prieš smetonmetį. Tarp kitko, Smetona tuo metu draudė premjerui Sleževičiui pradėti POW narių areštus; galiausiai tasai ėmė veikti savo nuožiūra. 3. Apie komunistų 1926-1939 metais rengtą sąmokslą aš mielai sužinočiau daugiau, jei toks tikrai buvo. 4. Klaipėdos nacių sąmokslą Smetonos valdžia išaiškino, tas tiesa, bet Hitleriui treptelėjus koja dauguma nuteistųjų vis vien buvo amnestuoti. 5. Taip, Grinius norėjo mažinti kariuomenę. Jei karininkams norisi žūt būt išlaikyti pelningus postus, ir jie surengia perversmą, tai gerai ar blogai?

Kaip nori, taip interpretuoji. Aš nelaikyčiau to tik pelningų postų išlaikymu, vien Griniaus kursas nurodo užuominas į daug greitesnį prisijungimą prie SSRS. Jei jau taip, tai iškelkim kitokį klausimą. Kas geriau, ar netekt valstybingumo ir patirt milžiniškas represijas (ypač šiandien tai visi turėtų prisimint) ar gyvent Smetoninėj Lietuvoj, kad ir kokia ji bebūtų.

Analog, autoritarinis nuo totalitarinio rėžimo nedaug skiriasi. O kaip vertini Baltarusiją? Lukašenkos veiksmai labai analogiški kaip atrodė smetoninė Lietuva, galime žiūrėti kaip įstatymai vadui, o ne vadas įstatymams vadovauja. Kaip priklausomai nuo aplinkybių tai rūstus,tai geras "tėvelis". Vėl gi, pamiršti jog greta komunistų, buvo ir socialdemokratai ir dar kitos partijos, kurios buvo sekamos nes jos už įstatymo ribų paskelbtos. Dar vienas aspektas, kaip tau patinka KGB? Juk teoriškai tai tik institucija, kuri kaip tu sakai, tik siekė apsaugoti savo valstybę, ir ne ji, o disidentai, rengę antivalstybinius reikalus nusikaltėliai. Šiuo atveju ne išverstas tavo kailis? Vieną saugumo tarnybą išaukštini, o kitą pasmerki, nors abi dirba tą patį? Gal plačiau apie Griniaus kursą? Nes mano žiniomis jis norėjo jog kariuomenės algos nebebūtu didžiausios, ir siekė kad katalikų bažnyčia apsispręstu, ji politikuoja ar užsiima sielovada. Iš šito nieko komunistiško nesimato. O žinant kad jaunai ir neturtingai valstybei trūksta pinigų, net sveikintinas sprendimas perskirstyti lėšas į labiau naudingas sritis.

Bolševikų paleidimas iš kalėjimų. Aš nestudijuoju istorijos, gal kažko nežinau apie Grinių.

Turbūt politinių kalinių sąvoka negirdėta?

Kurgi ne. O gali patikslint kas tuos "politinius" kalinius pasodino?

gali patikslinti, kodėl būtent akcentuoji paleistus "komunistus"? Negi komunistas lyg žydas naciams, būtinai kaltas? Juk pats kaip ir pripažinai, kad XXa pradžios vertinti pagal XXI a matus neišeina, tiesos kitokios...

Vertinu pagal XXa., o jei dar tiksliau tai pagal 1941 birželio 14d. Manau pakankamai konkretu. Aišku, ne visi komunistai būtinai kalti, bet tie kurie sėdėjo, nemanau kad už gražias akis ten atsidūrė.

Ir darai loginę klaidą. Tu šališkas. Ir tu žinai daugiau nei to meto žmonės. Čia tas pats kas spėti kas bus 2010-2011 metų F-1 čempionas, tu spėji žinodamas rezultatą, kitas spėja prieš prasidedant tam sezonui. Atmink kad kairiųjų pažiūrų partijos kūrėsi visame pasaulyje. Iki amžiaus vidurio, "agresyviosios kairės" partijų vardas nebuvo sugadintas. Pačiame straipsnyje jau paaiškėja kad visi Paleckiai ir pan net ne komunistų partijoje buvo nepriklausomybės laikotarpiu. O tu visiškai nemoksliškai, visiškai šovinistiškai sakai, jog jei prijautei tarpukariu kairiosioms jėgoms, tavo vieta priverstinių darbų kalėjime...

1. Spalio revoliucija parodė komunizmo veidą, bet tai neleidžia kairiųjų sodint į kalėjimus ir ypač priverstinių darbų, bet to aš ir neminėjau. Tiesa, tokius kalėjimus galim vadint lageriais ir puikiai žinom kur jie buvo, ir kas juose kankinosi, o tai tikrai buvo ne kairieji. 2. Grinius paleidinėjo bolševikus, kurie sėdėjo kalėjimuose dar nuo nepriklausomybės karų (jei teisingai suprantu). 3. Kad komunistai, kaip ir visa politinė opozicija buvo sekama aš žinau, bet ar jie buvo kaip nors represuojami? Ypač tie komunistai Ir jei buvo, tai kokiomis priemonėmis, nes man nelabai aišku dėl ko ginčijamės.

1.Hmm, o prancūzų revoliucija neparodė jakobinų(t.y patriotų, šalies nacionalistų) veido neparodė? Man regis kai kuriuos nemalonius faktus mėgsti nutylėti, pabrėždamas tik kurie labai tau patinka. 2. Net jei taip, tai su kaltinimais buvo galima laikyti. O vien dėl politinių pažiūrų, ypač kai Sovietų Rusija atlygino žalą ir sudarytos sutartys... Klausyk, neatrodo kad aukštini autoritarinį modelį? Kažkur matyta, Lukašenka suima neįtikusius, pakalba jog gal paleis, pasiima dividentus ir toliau disidentus laiko kalėjime. Tiesiog Smetoniškas modelis. Tu sakai kad toks modelis yra siekiamybė ir juo reikia didžiuotis? Kažkaip jokia tarpukario valstybė per daug nesididžiuoja savo autoritariniais valdovais. Nes yra rimto pagrindo gėdytis, ypač kai buvo valstybių kurios sugebėjo išlaikyti respublikas, tikras, su atstovaujamąja valdžia. 3. Jei esi sekamas, tai ir represuojamas. Kad jau toks komunizmo kritikas esi, tai manau rasi pažįstamų, kurie buvo kviečiami prisistatyti į KGB pokalbiui. Smetoninėje Lietuvoje buvo karo padėtis, ir net norint surengti šokius, reikėdavo komendanto leidimo. Taip kad nemanyk jog opozicijai nereikėjo prisistatinėti pas policijos viršininkus ir registruotis.

Sunkūs laikai reikalaują drastiškų priemonių. Gal dabar ir lengva kritikuoti Smetonos rėžimą, kaip matome visus jo rezultatus, bet tuo metu, represijos ir militarizasija buvo gyvybiškai reikalinga. Juk žiūrint to laikmečio akimis, Lietuva galėjo būti, bet kas tik ne ,,silpna" valstybė. Kaip ir sakiau, opresija nėra iš esmės blogas dalykas. Blogai yra tada, kai ji pamiršta savo paskirti ir pradeda savivaliauti. Straipsnyje to neminėjo, gal galite patys pateikti to pavyzdžių?

Nebuvo idealu, bet geriau nei sėdėt kameroje.

Analog, tavo išsidirbinėjimai tiesiog juokingi. Nieko neišmanydamas priimi sprendimus. Iš kur ištraukei jog aš "komunistas"? Spėju iš savo užpakalio, nes tau gyvybiškai reikia surasti priešus, nes be priešų tavo pasaulio suvokimo modelis subliūkšta kaip muilo burbulas. Žinai, tavo paskutinis atsakymas labai tinka pasakyti gulago svečiams, jų irgi nežudė, juos irgi maitino. Tik įdomu kiek jų tau paspaustu ranką, kad juos vardan kažkieno susišvietusių minčių, ten įkišo. Taip kad nevertink kažkieno tiesų prieš teisingumą. Nightbringer, o istorija parodė, kad net 25% nuo biudžeto neleido iššauti nė vieno šovinio. Militarinė politika, kariuomenės garbinimas nepaskatino kažko ginti. Taigi, ar Lietuva ėjo teisingu keliu? Jei taip, pagrįsk. Nes kiekvienas išleistas pinigas turi duoti kažkokios naudos. Aš iš tarpukario karinių pajėgų nematau nė grašio naudos, todėl įvertinus ir politinius bei visuomeninius aspektus manau, jog nėra kuo didžiuotis, vieną propagandininką pakeitė kitas.

O ko taip įsižeidei? Na tavo prieš tai buvęs avataras buvo su komunistine simbolika ir tik nereik šnekėt, kad tai nekalta simbolika iš žaidimo. Taip pat tu dažniausiai atstovauji kairiuosius. Bet senokai tave komunistu vadinau, jei gerai pamenu. Tikrai neieškau jokių priešų, tiesiog Lietuvos ir daugelio kitų šalių istorija parodė, kad tie priešai patys susiranda mus. Pasakyk kas dabar mano priešai, nes kažkaip nesubliūkšta maniškis suvokimo modelis Tarpukariu buvo karo padėtis, šalies valdymo forma - autoritarizmas, nesitikėk laisvų opozicijos susitikimų. Bet jie buvo leidžiami, o tie opozicionieriai nesėdėjo kalėjimuose.

Lietuvos kariuomenė savo naudą įrodė pačioje Lietuvos atgimimo pradžioje. Nuo to meto, valstybės geopolitinė padėtis nepagerėjo tiek, kad būtų galima staiga ją mažinti. Todėl žiūrint to meto akimis, invectisijos į kariuomenė tikrai nebuvo prastas pasirinkimas. Tikriausiai turi omenyje Rusijos, bei Vokietijos atvejus? Abu atvejai buvo ne Lietuvos generolų ar žmonių sprendimai, bet pačio Smetonos sprendimas. Smetona norėjo išsaugoti Lietuvą, bet kokia kaina, todėl ir atidavė Klaipėdos kraštą, nesipriešinant. Prie šio sprendimo ypač prisidėjo įsitikinimas, kad Hitlerio savivaliavimas, ateityje atsisuks prieš jį patį. Su Rusija buvo visai kita istorija. Jei neklystu, Smetona numatė, kad Vilniaus atgavimas palieka juos Rusijos malonėje. Bet buvo jau per vėlu- jis tapo savosios propagandos kaliniu. Į Lietuvą buvo įvestos solidžios Rusijos karinės pajėgos. Dėl to, įteikus Lietuvai ultimatumą, jei praktiškai nebebuvo tikslo, karui. Jos kariai nemobilizuoti. Jos teritorijoje jau ir taip yra įsitvirtinė Rusijos kariai. Jei niekas neateis į pagalbą ar bent susilauktu šokio tokio diplomatinio palaikymo. Dėl šių priežasčių Antanas Smetona neleido net svarstyti karo galimybės, taip išsaugant savo piliečių gyvybės, nuo beprasmiško karo. Juk niekas nesitikėjo, tokių okupantų veiksmų. Tačiau vertinant iš kitos pusės, aš manau, kad mūsų kariuomenė, deramai pasiruošusi, būtų tikrai gerai įgėlusi savo oponentui, o gal net ir privertusi jį ir atsitraukti. Juk vertinant mūsų valstybės dydį, mes tikrai daug ko tada pasiekėme. O juk galėjo mums atsitikti daug kas. Netgi ir paskendimas beprasmiškuose tarpusavio kariuose dėl valdžios, kai skęstame bėdose ne tik savo šalies viduje, bet ir kai užsienio valstybės žiūri į Lietuvą, kaip tik į grobį. Juk tuo metu, tikrai buvo lengva tapti auka ir niekam tu net nerūpėsi....

Nightbringer, Lietuvos kariuomenė 1918-1920 konfliktuose buvo visai kitokia, nei artėjant II pasauliniam karui. Tad jas lyginti, na tas pats kaip klausti kuris pavojingesnis, XIX a kaubojus ar XXI amžiaus policininkas. Dar Nepriklausomybės karuose daug ką lėmė entuziazmas, o štai 1938-1941 laikotarpiu jau reikėjo ginkluotės, modernių įtvirtinimų. Ar už tuos milžiniškus pinigus, buvo įrengta kokių saugos priemonių nuo tų laikų priešų nr1 Lenkų arba Vokiečių? Ar buvo tos pačios ginkluotės kovai prieš motorizuotus dalinius? Pagal visus skaičiavimus, technika daugiau parodomoji, jos skaičius vos ne ant vienos rankų pirštų, kada mūsų kaimynai (neskaitant latvių) tokių divizijų dvi tris dešimtis turėjo. Manau atsakymas pats šviečiasi, kai keli klausimą ar kariuomenė už tuos pinigus buvo verta to. Dėl Smetonos veiksnio visiškai su tavimi sutinku, tik dar kartą perklausiu, o ar buvo kokių šansų karo atveju atsilaikyti? Aš manau jog pats Smetona suprato jog nieko jie neturi karo atvejui, apart žmonių noro pasiaukoti. O kiek tuo metu buvo tokių tarpvalstybinių konfliktų? Prieš didžiuosius nepašokinėjome, o maži patys nelindo. Gal tiesiog paprasčiau pripažinti jog autoritarinis rėžimas pinigus leido kariuomenei tam, jog vidaus problemos nekiltų, ir jo rėžimas nebūtu nuverstas perversmo keliu. Jau trečią kartą šitame poste kartoju, Lietuva neturėjo nei infrastruktūros, nei dalinių, kurie galėtu būdami mažesni skaičiumi, pasipriešinti motorizuotoms divizijoms, kada puolama tankais, lėktuvais, dideliu kiek artilerijos, kada manevravimo ir apsupimo greitis naudojant sunkvežimius ir motociklus žymiai didesnis.