Žmonijos išeiviai Kiniją galėjo pasiekti prieš 100 000 metų (1)
Tiesioginiai mūsų protėviai iš Afrikos galėjo patraukti daug anksčiau, nei manėme. Atrandant vis naujas fosilines liekanas Kinijoje ir pietryčių Azijoje, tradicinei mūsų išėjimo iš Afrikos istorijai metamas iššūkis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priimta manyti, kad Homo sapiens išsivystė Afrikoje prieš 200 000 metų ir liko ten iki 60 000 nuo mūsų dienų, kai per Viduriniuosius Rytus pasklido po visą pasaulį. Visi senesni homininų kaulai už Afrikos ribų laikyti akligatviais. Taigi, nors primityvesnis Homo erectus nukeliavo iki pat Indonezijos, ir tikriausiai tapo neandertaliečių ir denisoviečių protėviais, visos šios linijos galiausiai išmirė. Mūsų rūšis vystėsi tik Afrikoje.
To įrodymai iš dalies paremti konkrečių periodų kaulų datavimu, bet taip pat ir genetika. Einant tolyn nuo Afrikos, per Aziją ir Amerikas, vietinių populiacijų genetinė įvairovė mąžta. Tai rodo, kad pirminė populiacija buvo Afrikoje ir jai plečiantis įvairovė palaipsniui mažėjo. Iš genetikos aiškėja, kad žmonių genai šį butelio kaklelį perėjo prieš 60 000 metų.
„Iš Afrikos prieš 60 000 metų“ scenarijui dauguma tebepritaria. Bet šį tradicinį požiūrį pamažu keičia rytuose randami senoviniai kaulai. Tačiau kol kas jų labai nedaug.
Praeitą mėnesį Christopheris Bae'as iš Havajų universiteto Manoa, Wei Wang iš Guangxi Tautybių muziejaus Nanninge, Kinijoje ir jų kolegos apibūdino du dantis iš Luna olos Kinijos Guangxi Zhuang regione. Remdamasi dantų proporcijomis, komanda teigia, kad bent vienas iš jų turėjo priklausyti ankstyvajam Homo sapiens (Quaternary International, doi.org/tz5).
Dantys akivaizdžiai seni. Kalcito kristalai, susiformavę virš dantų olos grindimis tekant vandeniui, rodo, kad jie atsidūrė ten prieš 70 000 – 125 000 metų. Taigi, Bae ir Wang sako, kad tai yra ankstyvosios dabartinių žmonių bangos rytinėje Azijoje įrodymai.
Bet nėra aišku, kad dantys priklauso dabartiniams žmonėms. „Nesu įsitikinęs, kad šie dantys tai parodo,“ sako Erikas Trinkausas iš Vašingtono universiteto St Louise, Missouri'yje. Jis sako, kad pernelyg mažai žinoma apie tūkstantmetę dantų evoliuciją Azijoje.
Tačiau kitos fosilijos įtikinamesnės. Izraelyje rasti kaulai, tarp kurių ir Misliya oloje rastas viršutinis žandikaulis, gali būti 150 000 metų senumo. Kinijoje Trinkaus identifikavo žandikaulį ir du krūminius dantis iš Zhirendongo, olos Guizhou provincijoje (PNAS, doi.org/fxbjgj). Nors kaului daugiau, nei 100 000 metų, Trinkauso komanda sako, kad smakro forma rodo dabartinį žmogų.
„Yra tvirtų įrodymų, kad dabartiniai žmonės gyveno Tam Pa Ling (Laose) maždaug prieš 50 000 – 60 000 metų, ir Zhirendong apatiniai žandikauliai turi modernių bruožų,“ sako Trinkausas. „Tad, taip, tuo metu dabartiniai žmonės buvo bent jau pietryčių Azijoje ir Kinijos pietuose.“
Nors Azijos fosilijos panašios į Homo sapiens, lygiagrečiai kitoms rūšims taip pat galėjo išsivystyti šie bruožai, sako Johnas Hawksas iš Wisconsin-Madison universiteto. Bet jis taip pat abejoja, kad prieš 60 000 metų įvyko vienas, greitas išėjimas.
Atidesnis žvilgsnis į genomus taip pat rodo, kad būta ankstesnių migracijų. Neseniai Katerina Harvati iš Tubingeno universiteto Vokietijoje su kolegomis palygino klasikinę „iš Afrikos prieš 60 000 metų“ istoriją su ankstesnio išėjimo idėja. Jie įjungė vietinių pietryčių Azijos populiacijų genomus į migracijos modelį. Pasirodė, kad genetinius duomenis geriausiai paaiškino ankstyvasis išėjimas, iš Afrikos patraukęs maždaug prieš 130 000 metų, keliavęs pakrante pro Arabijos pusiasalį, Indiją ir į Australiją, o vėliau klasikiniu keliu sekė kita banga (see map) (PNAS, doi.org/tz6).
Ankstyvojo pasitraukimo iš Afrikos idėją kol kas palaiko mažuma, sako Chrisas Stringeris iš Londono Gamtos istorijos muziejaus. Bet jis sako, kad Harvati'o evidence has left him „open to the possibility“.
Catherine Brahic
New Scientist № 2981
