Grandiozinis A. Hitlerio ginklas, tapęs pajuokos objektu (Video) (6)
Karštligiškai siekdamas užimti Prancūziją nacių lyderis Adolfas Hitleris nurodė sukurti naują ginklą, kuris be vargo galėtų įveikti betoninę Mažino liniją –– Prancūzijos gynybinę liniją, pastatytą tarpukariu prie sienų su Vokietija ir Italija, kuri tuomet buvo vienintelis barjeras tarp A. Hitlerio ir likusios Vakarų Europos dalies, rašo „The Business Insider“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau „Gustav“ ginklas buvo sukurtas praėjus metams po to, kai Prancūzija kapituliavo. Keturių aukštų pastatui prilygstantis, daugiau nei 47 metrų ilgio pabūklas „Gustav“ svėrė 1350 tonų ir iš savo milžiniško beveik 30 metrų ilgio vamzdžio šaudė daugiau nei puspenktos tonos sveriančius sviedinius.
Šį gigantišką ginklą naciams nemokamai sukūrė Kruppų pramoninkų šeima, kuri taip norėjo prisidėti prie Vokietijos karinių pastangų, teigia istorikas C. Peteris Chenas.
1943 metų pavasarį „Gustav“ ginklas buvo pirmą kartą panaudotas Sevastopolio apsiausties metu. Tuomet iš beveik 79 centimetrų skersmens vamzdžio į Krymo miestą buvo iššauta 300 sviedinių.
Tačiau labai greitai naciai suprato, kad šis milžiniškas ginklas turi rimtų trūkumų. Pirma, dėl dydžio sąjungininkų bombonešiai jį nesunkiai galėjo matyti iš oro. Antra, jo svoris reiškė transportavimo problemas, nes šį pabūklą buvo galima transportuoti tik specialiu geležinkeliu, kurį naciai turėjo iš anksto nutiesti.
Trečia, jam aptarnauti reikėjo 2000 žmonių. Jiems prireikdavo keturių dienų surinkti „Gustav“ pabūklą iš penkių dalių ir ilgas valandas jį kalibruoti vieninteliam šūviui. Be to, per dieną jis galėjo iššauti tik 14 kartų.
Tad nenuostabu, kad jau po metų naciai nustojo naudoti „Gustav“ ginklą, o sąjungininkų pajėgoms nugalėjus Vokietiją šio ginklo likučiai atsidūrė metalo lauže.
Šį gigantišką ginklą naciams nemokamai sukūrė Kruppų pramoninkų šeima, kuri taip norėjo prisidėti prie Vokietijos karinių pastangų, teigia istorikas C. Peteris Chenas.
1943 metų pavasarį „Gustav“ ginklas buvo pirmą kartą panaudotas Sevastopolio apsiausties metu. Tuomet iš beveik 79 centimetrų skersmens vamzdžio į Krymo miestą buvo iššauta 300 sviedinių.
Tačiau labai greitai naciai suprato, kad šis milžiniškas ginklas turi rimtų trūkumų. Pirma, dėl dydžio sąjungininkų bombonešiai jį nesunkiai galėjo matyti iš oro. Antra, jo svoris reiškė transportavimo problemas, nes šį pabūklą buvo galima transportuoti tik specialiu geležinkeliu, kurį naciai turėjo iš anksto nutiesti.
Trečia, jam aptarnauti reikėjo 2000 žmonių. Jiems prireikdavo keturių dienų surinkti „Gustav“ pabūklą iš penkių dalių ir ilgas valandas jį kalibruoti vieninteliam šūviui. Be to, per dieną jis galėjo iššauti tik 14 kartų.
Tad nenuostabu, kad jau po metų naciai nustojo naudoti „Gustav“ ginklą, o sąjungininkų pajėgoms nugalėjus Vokietiją šio ginklo likučiai atsidūrė metalo lauže.
(42)
(1)
(41)