Nors už Šaltojo karo pabaigą nėra atsakingos vien tik raketos „Peacekeeper“ (prie to prisidėjo tokie įvykiai kaip Berlyno sienos griuvimas ir Sovietų bloko subyrėjimas), jos buvo pasitelktos prie šalių derybų stalo.

Karinių oro pajėgų vado pavaduotojas Ronaldas Sega kartą sakė, kad šie ginklai „buvo puikiai stabilizuojanti jėga vis nestabilesniame pasaulyje“.

Tačiau „Peacekeeper“ šlovės laikmetis ilgai neužsitęsė: šiuos ginklus visose Jungtinėse Valstijose galiausiai pakeitė raketos „RV Minuteman III“, prie kurių buvo pereita pagal dabartinę JAV karinių oro pajėgų tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) programą.

Kai bus galutinai atidaryta, „Quebec – 01“ prisijungs prie kitų išsaugotų raketų muziejų, įskaitant Ronaldo Reagano raketų „Minuteman“ vietovę Šiaurės Dakotoje, Raketų „Minuteman“ nacionalinę istorinę vietovę Pietų Dakotoje ir Raketų parką Veldo apygardoje už Kolorado Grylio miesto.

Be to, pačią (deaktyvuotą) raketą „Peacekeeper“ galima išvysti JAV karinių oro pajėgų nacionaliniame muziejuje netoli Ohajo valstijos Deitono miesto.

Kai kam idėja lankytis bazėje, kur kadaise buvo laikomi branduoliniai ginklai, gali atrodyti pavojinga, tačiau šios bazės 90-osios civilinės inžinerijos eskadrilės kultūrinių išteklių vadovas Travisas Beckwithas teigia, kad vyriausybė atliks aplinkosaugos tyrimus, kad užtikrintų, jog ši vieta yra saugi lankytojams. Iki šiol jokių branduolinio užterštumo ženklų dirvožemyje nerasta.

„Siekiame, kad tokie tyrimai būtų nedelsiant atlikti, - sakė T. Beckwithas. – Galimas užterštumas yra mūsų pagrindinis rūpestis“.

Kadangi raketos buvo gaminamos kitoje vietoje, o uždarose bazės patalpose jų priežiūrai niekada nebuvo naudojami stiprūs tirpikliai, kariuomenė šiuo metu tik siekia pašalinti asbestą, švino turinčius dažus ir kitus teršalus, kurie būdavo naudojami senuose statybų projektuose.

Duris lankytojams atvėrusioje bazėje nebus jokių tikros ginkluotės pėdsakų. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to nukentės jos autentiškumas.

„Mažai žmonių pasaulyje gali pasigirti, kad jiems teko lankytis požeminėje raketų kovinės parengties bazėje, - sakė M. Simpsonas. – Netrukus „Quebec – 01“ lankytojai galės išvysti šią vietą raketų prižiūrėtojų akimis, baigiant sprogimo durų grafičiais, kuriuos jie paliko po savęs“.

Kaip ir naikintuvų pilotai, kurie karo metais savo lėktuvus papuošdavo vadinamu „nosies menu“, raketų prižiūrėtojai kovinės parengties patalpoje, arba „kapsulėje“, paliko savo pačių neištrinamų ženklų.

M. Simpsonas per naujausią apžiūrą ypač atkreipė dėmesį į vieną piešinį, vaizduojantį picos dėžę su žodžiais „garantuojama per 30 minučių ar greičiau“ – tai užuomina į laiką, per kurį „Peacekeeper“ turėdavo pasiekti savo taikinį už Atlanto.

Ši patirtis paliko žymes ir patiems raketininkams. P. Aguirre`as vis dar pamena, kaip dirbo per rugsėjo 11-ąją – tai buvo vienintelis kartas, kai pamanė, kad reikės paleisti raketą. „Kai tai įvyko, miegojau kaip negyvas, ir mano pavaduotojas mane pažadino, - pasakojo jis. – Nežinojau, kas dabar bus, ir iš visų momentų mano gyvenime šis buvo pats baisiausias“.

Dabar, kai iš bazės buvo išvežtos visos branduolinės raketos, P. Aguirre`as pradėjo dirbti 214-ųjų specialiosios paskirties pajėgų operacijų vadovu. Tačiau raketų bazėje praleisti miestai įsirėžė jam į atmintį.

„Man tai buvo labai siurrealistinis momentas, - teigė P. Aguirre`as, neseniai vėl apsilankęs šioje bazėje. – Keista žinoti, kad žmonės leisis čia į ekskursijas. Kita vertus, puiku, kad šalis suteiks galimybę aplankyti istorinę vietą“.

Atsidūrus 30 m po žeme ir apsuptam ginkluotės valdymo pultų, karinių daiktų bei įspėjimo sistemų, gali būti sunku patikėti, kad Šaltasis karas tikrai baigėsi.

Komentarai (0)