Gedimino kalno nuošliaužoje – netikėtas radinys ()
Gedimino kalno nuošliaužą tiriantys geologai nustebo, kai iš po žemių išniro krepšinio kamuolio dydžio sviedinys. Tokiais į pilies gynėjus kadaise šaudė priešų katapultos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Netikėtas radinys Gedimino kalne istorijos specialistus privertė manyti, kad kartais blogybėje galima įžvelgti ir teigiamų dalykų.
Nors nuošliauža verčia nerimauti dėl Gedimino kalno stabilumo, geologas Vytautas Minkevičius po nuslinkusiu gruntu aptiko tai, kas kitu atveju vargu ar būtų pastebėta.
Kiek tokių katapultos granito sviedinių dar slypi kalne, nežinia, tačiau neabejojama, kad šis radinys mena XIV amžių, kai Vilniaus pilis puolė kryžiuočiai.
Keturi vyrai nepakėlė
Iš pradžių buvo manoma, kad Gedimino kalnas slepia patrankos arba haubicos sviedinį. Bet vėliau specialistai išsiaiškino, kad tai – katapultos sviedinys. Panašus ištrauktas iš Neries dugno, jų archeologai rado ir kasinėdami Trakų pilies prieigas.
Valydami Neries dugną darbininkai sviedinį aptiko prieš pusantrų metų. Archeologas Kęstutis Katalynas tvirtino, kad to sviedinio kalibras bombardai (ano meto patrankai) šiek tiek per didelis.
Šimtmečius vandenyje išgulėjęs sviedinys daugiau nei iki pusės buvo įsmigęs į dumblą. Tokių stambaus kalibro sviedinių rasta nedaug – apie dvidešimt.
Juos pagaminti reikėjo daug darbo, todėl kryžiuočiai tokius sviedinius tausojo. Po apgulties likusius panašius sviedinius susirinkdavo pilių gynėjai ir panaudodavo savo reikmėms.
Panašius, tik šiek tiek mažesnius keturis sviedinius K.Katalynui 1999 metais buvo pavykę rasti Katedros aikštėje. Jie toje vietoje buvo išmesti XVI amžiaus pradžioje, kai pereita prie metalinių sviedinių.
Sveria tokie radiniai tikrai nemažai. Vieną 42 centimetrų skersmens sviedinį vyrai mėgino įkelti į neštuvus. Tai pavyko. Bet kai neštuvus pakėlė keturi vyrai, visos keturios rankenos nulūžo.
Sudegino Kreivąją pilį
Gali būti, kad sviedinys Neries dugne gulėjo nuo tų laikų, kai kryžiuočiai puldinėjo Vilnių. 1377 metų vasarį jie apgulė Vilniaus pilį ir sudegino didžiąją miesto dalį. 1390 metų lapkritį stipri kryžiuočių kariuomenė, kurios sudėtyje buvo Derbio (Anglija) grafas Henrikas, Vytauto pulkai, o iš rytų žygiavo Livonijos ordino pajėgos, vėl puolė Vilniaus pilį. Buvo užimta ir sudeginta sena Kreivoji pilis, bet pagrindinės pilies gynėjų užpuolikams nepavyko įveikti.
1394 metų antroje vasaros pusėje kryžiuočiai vėl užpuolė Vilnių. Tuo metu Žemutinė pilis jau buvo mūrinė. Persikėlę per Vilnią atėjūnai užėmė priešais pilį esantį kalną ir nuo jo bombardomis apšaudė pilį. Po aštuonių dienų apgulties atvykus Livonijos ordino pastiprinimui pradėtas pilies puolimas nuo Neries pusės. Buvo griaunami ir deginami bokštai, vyko kovos dėl tiltų, mėginta iškasus naujus griovius nuleisti vandenį iš pilies griovių. Po 12 dienų šturmo apgulėjai atsitraukė. Vilniaus pilį kryžiuočiai nesėkmingai puolė ir 1402-aisiais.
K.Katalyno žodžiais, pilių apgulos sistema būdavo labai paprasta: prislinkti kuo arčiau sienų ir jas daužyti panašiais sviediniais.
Susirado tinkamą vietą
Kryžiuočiai Vilniaus pilis šturmuodavo jas apšaudydami nuo Trijų Kryžių kalno. Bet ši vieta nebuvo labai tinkama, nes dabartine T.Kosciuškos gatve priėjimas prie pilių labai siauras, todėl apgulėjus buvo lengva stabdyti.
Kronikose yra minimas ir kitas pilių užpuolimo kelias. Kryžiuočiai persikeldavo per Nerį ir įsikurdavo dabartinės Tilto gatvės ir Gedimino prospekto rajone. Ten buvo platus sausumos ruožas, o aplink – pelkės. Iš tos pusės ir daužydavo pilių sienas sviediniais. Tiesa, jie buvo mažesni – 38 arba 42 centimetrų skersmens.
Specialistai tiria šiuolaikiška įranga
Pradėjus slinkti Gedimino kalno šiauriniam šlaitui specialistai pradėjo inžinerinius, geologinius ir geotechninius tyrimus. Vasarį pastebėję slenkantį šlaitą specialistai ėmė baimintis, kad šie procesai smarkiai sudarkys kalną, kels dar didesnį deformacijų pavojų.
Todėl specialistai pradėjo Gedimino kalno deformuoto šlaito skenavimą. Šį matavimą atliko kompanijos „GeoNovus“ darbuotojai, pasinaudodami Vilniaus Gedimino technikos universiteto įranga – 3D skeneriu „Trimble TX8“.
Tokia įranga per trumpą laiką galima gauti itin tikslius duomenis, per sekundę įmanoma nuskenuoti net milijoną taškų. Prietaiso sandara suteikia galimybę skenuoti įvairiomis sąlygomis, kintant apšvietimui. Tyrimo metu nustatyta, kad nuošliaužos tūris – 12 kubinių metrų.
