Neįsivaizduojama XVI a. Kinijos galybė: jei ne kvailas imperatoriaus sprendimas dabartinis pasaulis būtų visiškai kitoks (4)
XV amžiuje Kinijai priklausė didžiausias jūrinis laivynas pasaulyje, kurį sudarė 3500 laivų. (JAV laivynas šiuo metu turi 430), o kai kurie jų buvo penkiskart didesni už laivus tuomet statomus Europoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau jau 1525 visas Kinijos laivynas buvo sunaikintas – sudegintas tiesiog uostuose arba paliktas pūti ant kranto. Kinija galėjo apiplaukti pasaulį ne vieną dešimtmetį prieš tai, kai tai padarė europiečiai, tačiau vietoje to Mingų dinastija nusprendė užsisklęsti ir tai nulėmė 200 metų trukusį nuosmukį, praneša „Independent“.
Nedaugelis Vakarų pasaulyje numano, kokia ekonomiškai ir technologiškai išsivysčiusi Kinija buvo tuo metu. Admirolo Zheng He vadovaujamas „Kinijos lobių laivynas“ buvo didžiulis – kai kurie jo laivai siekė 120 metrų ilgio. Legendinis Kristupo Kolumbo laivas „Santa Maria“ siekė vos 19 metrų. Kinų laivai galėjo turėti net kelis denius, iki 9 stiebų, dvylikos burių, ir turėti prabangius apartamentus su balkonais, o įgulą sudaryti iki 1500 narių, teigiama leidinyje. Vienos iš „lobių kelionių“ metu kartu išplaukė 317 laivų.
Admirolo Zheng He vadovaujamas laivynas plaukiojo į Afriką ir atgal tuzinus metų prieš tai, kai pasaulį išvydo Kristupas Kolumbas. Tačiau jie neužkariavo pasaulio. Vietoje to, kinai su užsidegimu sunaikino savo valtis ir nutraukė keliones į Vakarus.
1470-1480 metais kinų valdžia sunaikino Zhengo He užrašus, kad jo kelionių daugiau niekas negalėtų pakartoti. Jau po apytikriai 50 metų visas didysis kinų laivynas išnyko.
Kodėl?
Istorikai turi kelis paaiškinimus. Impertoriaus Jongle (Džu Di, 1402–1424) dėmesys buvo prikaustytas karais žemyne su mongolais, konflikte, kuriame laivynas buvo visiškai nereikalingas. Kiti argumentavo, kad kinų armados „aukso ekspedicijos“ į Indiją ir Afriką nebuvo tokios pelningos, kiek kainavo jų išlaikymas.
Tačiau Nobelio premijos laureatas, ekonomistas Angusas Deatonas yra linkęs pasirinkti kiek kitokią teoriją. Jis mano, kad kinai faktiškai tiesiogine prasme sudegino savo laivyną bandydami sukontroliuoti užsienio prekybą.
Didysis laivynas buvo apleistas to reikalaujant politiniam imperatoriaus civilių elitui, kuriam pradėjo kelti nerimą iškilusi nauja prekeivių kasta. „Kinijos imperatorius, sunerimęs dėl įtakingų pirklių keliamo pavojaus, uždraudė suplanuotas keliones 1430-aisiais, todėl admirolo Zhengo He atradimai tapo pabaiga, o ne pradžia,“ – teigia A. Deatonas.
Kinija užsidarė savyje ir industrinė revoliucija pirmiausiai prasidėjo Vakarų Europoje. Jau praėjus trims amžiams. Kinijos įtaka pasaulyje mažėjo iki pat XVII a. ir tik paskutinį dešimtmetį Kiniją galima vadinti pasivijusią Vakarus.
Sąsajos su D. Trumpo politika
„Business Insider“ redaktoriaus Jimo Edwardso nuomone, JAV ir Donaldas Trumpas, pasisakę už tarptautinės prekybos ribojimą, kartoja istorinę Kinijos klaidą.
Tuo labiau ironiška tai, kad praėjus 500 metų nuo priimto politinio sprendimo, dabar jau Kinijos imperija maldauja Vakarų palikti prekybos kelius atvirus. Vakarai, atvirkščiai, siekia uždėti naujus trikdžius. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Davoso forume išstojo su viena iš liberaliausių kalbų, išsakytų šiame pasaulio lyderių renginyje ir paragino JAV bei patį Donaldą Trumpą atsisakyti tarptautinės prekybos barjerų.
„Jeigu žmogus nuolat bijo jūros, vandenynas jį įsitrauks anksčiau ar vėliau. Taigi Kinija pasielgė drąsiai bei žengė žingsnį į atvirą rinką. Mes turėjome skendimo vandenyje patirties ir mes patyrėme bangavimo baimę. Tačiau tuo pat metu mes išmokome plaukti. Ir tai buvo teisingas strateginis pasirinkimas… ar tu mėgsti tai ar ne, tačiau globali rinka yra tas didysis vandenynas, kurio tu negali išvengti,“ – pareiškė Kinijos prezidentas.
