Istorikai jau kelias dešimtis metų laužo ietis dėl kontroversiškos teorijos: nors daugelis jų sutinka, kad Adolfas Hitleris nebuvo grynakraujis arijas, bet nepaneigiamais įrodymais savo įsitikinimų pagrįsti nesugeba. O dabar savo tyrimą atlikęs psichologas ir medikas dr. Leonardas Saxas pateikė naujų duomenų, kurie sustiprina teiginį, jog A.Hitlerio tėvo tėvas turi žydiškų šaknų, rašo „Jerusalem Post“.

Mokslininko tyrimą, pavadintą „Aus den Gemeinden von Burgenland: Revisiting the question of Adolf Hitler’s paternal grandfather“, publikavo recenzuojamas žurnalas „Journal of European Studies“, jo rankraštį galima nemokamai perskaityti ir autoriaus asmeninėje svetainėje. Straipsnyje jis analizavo A.Hitlerio teisininko Hanso Franko, neva išsiaiškinusio teisybę, teiginius.

A.Hitleris, esą, pats paprašė H.Franko išsiaiškinti jo kilmę po to, kai jo sūnėnas Williamas Patrickas Hitleris pagrasino paviešinti, jog dėdės senelis buvo žydas.

1946 metais parašytuose memuaruose, kurie buvo publikuoti praėjus septyneriems metams po H.Franko egzekucijos, dėl kurios apsispręsta Niurnbergo tribunolo metu,

„H.Frankas teigė, kad 1930 metais atrado įrodymų, kad Hitlerio senelis iš tėvo pusės buvo žydas, gyvenęs Graco mieste Austrijoje, ūkyje, kuriame dirbo A.Hitlerio močiutė“, rašo L.Saxas. Anot jo, 1836 metais A.Hitlerio močiutė – Maria Anna Schicklgruber – pastojo. „H.Frankas savo memuaruose rašė, kad tyrimą atliko A.Hitlerio reikalavimu ir kad atrado susirašinėjimo tarp M.A.Schicklgruber ir Grace gyvenusio žydo, pavarde Frankenbergeris, įrodymų. Anot H.Franko, iš šių laiškų galima suprasti, kad Frankenbergerio devyniolikmetis sūnus sukėlė Marios Annos nėštumą šiai bedirbant Frankenbergerių ūkyje: M.A.Schicklgruber sūnus gimė sąlygomis, kurios reikalavo, kad Frankenbergeriai mokėtų alimentus“, – teigė L.Saxas.

Tyrimo autorius tvirtina, kad, anot laiškų, aprašomų H.Franko memuaruose, „Frankenbergeris vyresnysis siuntė vaiko išlaikymo pinigus motinai nuo jo gimimo iki 14-ojo gimtadienio. Mokėjimų motyvas, anot H.Franko, buvo ne labdara, o susirūpinimas, kad į reikalą gali įsikišti valdžios institucijos. Tad ūkio šeimininkas pinigus mokėjo be teismo paliepimo, o dėl to, kad nenorėjo teismo ir su juo susijusio viešumo.“

Bet N.Saxas pažymėjo, kad H.Franko memuaruose išsakytų teiginių tikslumu „buvo suabejota“. Jis pridūrė, kad šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai H.Franko teiginių, kad A.Hitlerio senelis buvo žydas, nevertina kaip rimtų.

Pavyzdžiui, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vokietis istorikas Nikolausas von Preradovichius tvirtino, kad įrodė, jog iki 1956 metų žydų Grace apskritai nebuvo, tokiu būdu tarsi paneigdamas visą H.Franko memuaruose pateiktą istoriją.

Kita vertus, N.Saxas savo tyrime aiškina, jog Austrijos archyvuose rado įrodymų, kurie aiškiai parodo, kad šiame Austrijos mieste iki 1950 gyveno visa žydų bendruomenė ir pabrėžė, jog N. von Preradovichius prijautė naciams ir „jį žeidė mintis, kad Adolfas Hitleris galėjo būti „Vierteljude“ (vienu ketvirčiu žydas – red.)“.

Anot N.Saxo, „Pateikti įrodymai, kad Grace dar iki 1850 metų gyveno nedidelė, įsitvirtinusi žydų bendruomenė“.

Taip pat N.Saxas cituoja Emanuelį Mendelį Baumgarteną, kuris 1861 metais buvo išrinktas į Vienos miesto tarybą – tai buvo vienas iš pirmųjų žydų, kuriam teko tokia garbė.

„1884 metais jis parašė knygą „Štirijos žydai: istorinis eskizas“, kuriame autorius teigia, kad 1856 metų rugsėjį jis su keliais kolegomis žydais susitiko su Michaeliu Grafo von Strassoldo, kuris anuo metu buvo Štirijos provincijos gubernatorius. E.M.Baumgartenas ir jo kolegos paprašė M.G. Von Strassoldo atšaukti ribojimus, taikomus Štirijoje gyvenantiems žydams“, – aiškino N.Saxas. Taip pat knygoje nurodoma, kad E.M.Baumgartenas Štirijos miestelių merams citavo laišką, kuriame buvo nurodoma, kad „žydai apylinkėse gyvena jau ilgą laiką“.

Istorinį tyrimą atlikęs medikas tvirtina, kad oficialus žydų registras Grace pradėtas sudarinėti tik po susitikimo su Štirijos gubernatoriumi.

Taigi, 1856 metais pradėtas sudarinėti Graco žydų registras, panašu, nėra faktas, rodantis, jog tik tada šiame mieste atsirado pirmieji žydai, kaip kad norėjo parodyti N. von Preradovichius, tačiau faktas, rodantis, jog tik tada buvo pripažinta jau ilgą laiką ten buvusi žydų bendruomenė.

Tyrimo recenzentai apie šį mokslinį darbą rašė: „N.Saxas pateikia įtikinamų įrodymų, kad N. von Preradovičius prijautė naciams“. Taip pat: „N.Saxo darbas parodo, kad dabartinis bendras sutarimas yra grindžiamas melu. Tiesą sakė ne N. von Preradovichius, o H.Frankas: Adolfo Hitlerio senelis buvo žydas.“

Bet būtina pridurti, jog N.Saxo tyrimo teisingumo – teiginių, kad N.von Preradovichius buvo suinteresuotas nuslėpti A.Hitlerio žydišką kilmę – dar nepatvirtino joks nepriklausomas mokslininkas.

Komentarai (4)