Radinys užminė mįslę: kapinėse rastos šiurpios sienos iš žmonių kaulų ir kaukolių ()
Aplink Šv. Bavo katedrą Belgijoje archeologai kasinėjo 11 mėnesių, kol galiausiai atrado kai ką šiurpaus – devynias sienas, pastatytas ne iš ko kito, bet žmonių kaulų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekviena siena buvo statoma daugiausia iš suaugusių žmonių šlaunikaulių ir blauzdikaulių, tačiau tarpuose pasitaikė ir kaukolių fragmentų. Pagrindinis tyrimo autorius, archeologas Janiekas De Gryse sako, kad tokios struktūros greičiausiai buvo skirtos sumažinti palaikų užimamą plotą kapinėse nuo XII a. iki 1784 metų. Jis taip pat sakė, kad toks atradimas Flandrijos regione yra pirmas.
„Kasinėdami aplink bažnyčias mes dažniausiai randame dideles duobes, pripildytas žmonių kaulų, bet dar niekada nematėme iš kaulų pastatytų sienų“, – sako J. De Gryse.
Viduramžiais seniau palaidotų žmonių palaikai būdavo iškasami ir perkeliami į kitą vietą, taip atlaisvinant kapus kitiems mirusiesiems. Tuo užsiimdavę žmonės dažniausiai iš kapo pašalindavo didžiausius kaulus, o mažesnius, tokius kaip slanksteliai, šonkauliai ar mažesni kojų ir rankų kaulai, palikdavo.
„Žmonės tikėjo, kad mirusieji kada nors prisikels, todėl kaulai jiems buvo svarbiausia dalis. Būtent dėl to kartais netoli kapinių buvo statomi ir specialūs akmeniniai namai, kuriuose buvo laikomos mirusiųjų kaukolės ir kiti kaulai“, – teigia archeologas.
Atlikus datavimą buvo nustatyta, kad didžioji dalis kaulų, iš kurių buvo pastatytos sienos, yra iš XV a. antrosios pusės. Tiesa, bažnyčios dokumentuose yra kalbama ir apie dar du kapinių „valymus“ – XVI a. pirmojoje pusėje ir 1785 metais, kuomet kapinės jau nebuvo naudojamos.
Sienose mokslininkai rado beveik po lygiai moterų ir vyrų kaulų, tačiau praktiškai nebuvo vaikų ar jaunesnių žmonių kaulų. Tai šiek tiek konfliktuoja su to meto gyvenimo trukme, tačiau atitinka tai, kad iš kapų buvo pašalinami tik dideli kaulai.
„Pastebėjome, kad sienos yra pastatytos tik iš apatinių galūnių kaulų, tuo tarpu viršutinių galūnių nėra. Kol kas mums tai mįslė, bandome išsiaiškinti ar taip buvo elgiamasi tik dėl to, kad šių kaulų buvo patogu statyti sienas, ar vis dėl to tam buvo religinė priežastis“, – sako J. De Gryse.
Panašios struktūros yra randamos ir kitose Europos vietose, pavyzdžiui Paryžiaus požemiuose. Čia 11 000 kvadratinių metrų plote yra palaidoti milijonai paryžiečių. Rytinėje Europoje kai kurios koplyčios irgi buvo statomos iš mirusių žmonių kaulų.
Kasinėjimus atlikusi komanda šiuo metu dirba su Gento universitetu ir greitu metu turėtų išleisti detalizuotą kaulų, sudarančių sienas, sąrašą.
Parengta pagal „IFLScience“.
