Įspūdingas radinys - archeologai aptiko puikiai išlikusį 2000 metų senumo sidabrinį durklą ()
Vokietijos archeologai džiūgauja – pasak jų, 2000 metų senumo sidabrinio durklo atradimas buvo toks netikėtas, kad jiems trūksta žodžių. Ginklas buvo rastas romėnų kareivio, kuris kadaise kovojo su germanų gentimis, kape.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Durklas buvo taip smarkiai paveiktas korozijos, tad prireikė devynių mėnesių valymo smėliu ir šlifavimo – kol buvo atkurtas aštrus 35 centimetrų ginklas, kurį tyrėjams pavyko ištraukti iš prašmatniai dekoruotų makščių.
Šis atradimas yra pakankamai neįprastas – atsižvelgiant į tai, kad „nebuvo įprasta, jog Romos kareiviai būtų laidojami su jų karine įranga“, – sako Vokietijos Vestfalijos lauko paminklų išsaugojimo ir priežiūros departamento archeologė Bettina Tremmel, kuri specializuojasi Romos imperijos laikotarpio tyrinėjimuose ir kasinėjimuose dalyvavo kartu su Triero universitetu.
Durklą su makštimis, o taip pat puošnaus diržo liekanas Halterno miestelyje (vok. Haltern am See) šiaurės Reino-Vestfalijos žemėse archeologinių kasinėjimų metu 2019 m. balandį aptiko devyniolikmetis praktikantas Nico Calmanas.
Imperatoriaus Augustino laikais (nuo 27 pr.m.e. iki 14 mūsų eros metų), Halternas buvo Romos karinė bazė, pagrindinė stovykla. Archeologai apie šią vietą žinojo nuo XX a. pradžios, todėl durklo atradimas dar labiau stebina, sako B.Tremmel.
Bazėje dislokuotiems Romos kareiviams ne itin sekėsi. Trys romėnų legionai (dideli kariniai vienetai, kurių kiekviename buvo apie 5000 vyrų) buvo sunaikinti per romėnų generolo ir politiko Varuso pralaimėjimą prieš vokiečių gentis devintaisiais mūsų eros metais. Netoli nuo bazės buvo ir kapinės, kuriose Romos buvo laidojami kareiviai ir jų šeimos.
Būtent šiose kapinėse ir buvo surastas sidabrinis durklas.
„Durklo atradimas buvo labai emocingas. Buvome tiesiog netekę žado, – „Live Science“ pasakoja B.Tremmel – „Įsivaizduokite: per beveik 15 ar daugiau metų Helterne buvo dislokuota tūkstančiai Romos kareivių, bet surasti tik keli nepažeisti jų ginklai“.
Aptikus radinį, B.Tremmel iškart susisiekė su Miunsterio restauratoriais, kurie atvyko į Halterną ir iš žemės luito iškasė aprūdijusį durklą.
Bet peršvietus radinį rentgeno spinduliais, atlikus jo kompiuterinę tomografiją ir galiausiai restauravus ginklą, archeologai negalėjo atsigrožėti radiniu, rašo „Live Science“. Durklo rankena inkrustuota sidabru ir papuošta kniedėmis, o ilgos siaurėjančios geležinės ašmenys turi „gilius griovelius abiejose pusėse ir „išreikštą juosmenį“, – teigia B.Tremmel.
Geležinės makštys yra padengtos liepos mediena ir dekoruotos raudonu stiklu, sidabru ir juodu mišiniu iš sieros, vario, sidabro ir švino (angl. niello) bei raudonai blizgančiu emaliu. Žiedai ant makščių, naudojami durklui pakabinti prie diržo, taip pat buvo rasti kape.
Mokslininkės teigimu, durklas greičiausiai priklausė legionieriui pėstininkui ar karininkui centurionui. Tačiau durklai nebuvo pagrindiniai kariuomenės naudojami ginklai.
„Durklas buvo svarbus ginklas – kaip atsarginis variantas, jei būtų pamestas ar sugadintas kalavijas, – sako B.Tremmel. – Tačiau bausmės už įrangos praradimą buvo labai griežtos. Kareivis buvo visais būdais ir griežtai skatinamas saugoti savo šalmą, kalaviją ir durklą“.
Kodėl individas buvo palaidotas su durklu, išlieka paslaptimi. Galbūt durklo savininkas buvo keltų ar germanų kilmės – priešingai nei romėnai, šių genčių nariai būdavo dažnai laidojami su ginklais. O galbūt durklo savininkas buvo romėnas, bet tiesiog norėjo būti palaidotas su durklu, spėja mokslininkė.
Vienintelis kitas žinomas romėniškas karinis diržas, durklas ir makštys buvo atrastas mažoje Romos karinėje stovyklavietėje Velsene, Nyderlanduose. Ten romėnų kareivis buvo įmestas į duobę per karinį konfliktą su vokiečiais 28 m.pr.m.e.
