Baisiausios pandemijos žmonijos istorijoje: aukos skaičiuojamos milijonais ()
Nuo pat pirmų dienų, kai tik žmonės ėmė keliauti po pasaulį, juos ėmė lydėti ir įvairiausios ligos. Net ir šiandien, turėdami pažangią mediciną ir technologijas, neišvengiame epidemijų. Tačiau kaip viskas atrodė tuo metu, kai žmonės neturėjo pažangios medicinos – ir priemonių, skirtų iškomunikuoti žinią apie ligas? Šiame straipsnyje peteikiama jums informaciją apie didžiausias pasaulio pandemijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Niūri istorija
Šiais laikais virusų protrūkiai vyksta beveik nuolat – tačiau mes dabar jau suprantame, kaip su tuo reikia susidoroti. Be to, ne visi virusų protrūkiai pasiekia pandemijos ligį – tokį, kokį jau pasiekė naujasis koronavirusas.
Anksčiau kai kurie virusai pražudydavo milijonus žmonių. Štai, pavyzdžiui, nuo buboninio maro (Juodosios mirties) XIV amžiuje mirė apie 30-50 proc. visos Europos populiacijos – po šios ligos prireikė 200 metų, kad viskas sugrįžtų į senas vėžes.
Tuo tarpu raupai pražudė net 90 proc. indėnų, o Europoje nuo šios ligos mirė apie 400 tūkst. žmonių. Pirmoji sukurta vakcina buvo skirta būtent kovai su raupais.
Kaip plito ligos
Nors įvairiausiomis ligomis žmonės sergo jau labai seniai, tačiau virusai ir bakterijos ėmė labiausiai plisti perėjus prie žemdirbystės. Tuo metu ėmė plėstis prekybos keliai, todėl atsivėrė naujos galimybės bendrauti su kitomis kultūromis, kontaktuoti su naujais gyvūnais. Taip išplito maliarija, tuberkuliozė, raupsai, gripas ir raupai.
Kitaip sakant, kuo labiau žmonės plėtėsi, statė didesnius miestus, keliavo į egzotines šalis ir didino kontaktą su kitų kultūrų žmonėmis, gyvūnais ir ekosistemomis – tuo labiau vėrėsi kelias pandemijoms. Tai labai gerai iliustruoja naujasis koronavirusas – su dabartinėmis technologijomis, per dieną leidžiančiomis pasiekti bet kurį pasaulio kraštą, virusas plinta daug greičiau.
Tačiau nepaisant nuolat plintančių ligų, yra pastebima viena tendencija, kuri iš dalies ramina – tai modernėjant pasauliui nutinkantis mirštamumo mažėjimas. Patobulėjusi medicina šiandien gali daug geriau susitvarkyti su virusais ir jų sukeliamomis ligomis nei kada nors anksčiau – o tai išgelbėja daugybę gyvybių.
Dievų rūstybė
Daugybėje senovinių civilizacijų buvo manoma, kad dvasios ir dievai specialiai pasiunčia ligą tiems, kurie to nusipelno. Manoma, kad būtent dėl to, jog niekas neturėjo ligoms mokslinio paaiškinimo, mirdavo dar daugiau žmonių. Juk niekas nežinojo nei kaip liga plinta, nei kaip ją reikėtų pradėti gydyti.
Tačiau prasidėjus Justiniano marui, Bizantijos istorikas Prokopikas iš Cezarėjos sugebėjo atrasti bent dalį tiesos – jis išsiaiškino, kad liga greičiausiai atkeliavo iš Kinijos ir šiaurės rytų Indijos per jūrinius ir žemyninius prekybos kelius.
Bet nepaisant to, kad žinojo kaip prekyba įtakoja ligų plitimą, Prokopikas dėl šalį ištikusios katastrofos vis tiek apkaltino imperatorių Justinianą. Istorikas paskelbė jį velniu ir sakė, kad šią bausmę už blogus darbus jam paskyrė dievas. Kai kurie istorikai mano, kad būtent dėl to imperatorius nesuvienijo vakarų ir rytų imperijos liekanų – o dėl to prasidėjo Tamsieji amžiai.
Naujos praktikos ir atradimai
Karantiną, kaip metodą stabdyti tolesnį ligos plitimą, buvo pradėta naudoti XIV a. – siekiant sumažinti maro plitimą. Venecijoje buvo nuspręsta, kad laivai, gabenantys prekes iš tų šalių, kuriose liga buvo labai išplitusi, prieš švartuodamesi uoste turi palaukti 40 dienų. Pats žodis karantinas irgi kilo iš italų quaranta giorni – kas ir reiškia 40 dienų.
Bet pirmą kartą geografija ir statistika buvo pradėta remtis XIX a. viduryje, per choleros protrūkį Londone. 1854 metais daktaras Johnas Snow padarė išvadą, kad cholera greičiausiai plinta per nešvarų vandenį. Jis visą mirusiųjų statistiką nusprendė parodyti žemėlapyje, o toks metodas jam padėjo atrasti, kuriame vamzdyje vanduo yra apkrėstas choleros bakterijomis.
Detalus ligų sekimas
Mokslininkai ligos užkrečiamumo apskaičiavimui naudoja paprastą metodą – reprodukcinį skaičių, dar žinomą kaip R0. Šis skaičius parodo, kiek vienas apsikrėtęs gali apkrėsti sveikų žmonių.
Tymai pagal šį skaičių yra pačiame sąrašo viršuje – kadangi vienas sergantysis gali apkrėsti net 12-18 žmonių. Bet nors tymai ir yra viena greičiausiai plintančių ligų, vakcinos ir imunitetas gali padėti kovoti su jų plitimu. Kitaip sakant, kuo daugiau žmonių taps atspresni šiai ligai, ir kuo daugiau žmonių nuspręs skiepytis – tuo mažiau plis pati liga.
Tuo tarpu nustatyti tikrąjį COVID-19 užkrečiamumą vis dar yra sunku – kadangi pandemija vis dar vyksta ir kiekvieną dieną sužinome naujų faktų apie koronavirusą.
