Mongolijoje aptiktos senovės karių liekanos - šios moterys įkvėpė ir „Disney“ filmus ()
Archeologai Mongolijoje rado dviejų senovės moterų-karių palaikus – kurių liekanos rodo, kad jos gerai mokėjo šaudyti lanku ir jodinėti žirgais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šios dvi moterys gyveno Xianbei laikotarpiu (147-552 mūsų eros metais) – politinio susiskaldymo ir neramumų laikotarpiu, kurio metu ir buvo sukurta „Baladė apie Mulan“, teigia tyrėjai.
Šios moterys greičiausiai buvo tokios atletiškos todėl, kad „joms teko ginti namus ir šalį kartu su vyrais“, sako tyrimą atlikusios Kalifornijos valstybinio universiteto (JAV) bioarcheologės Christine Lee ir Yahaira Gonzalez.
C.Lee pasakoja, kad daugelis istorikų heroję Mulan priskiria Xianbei laikotarpiui. Yra daug tyrimų apie „Baladę apie Mulan“, ir šis jos tyrimas tik patvirtina tokią versiją, portalui „Live Science“ teigia mokslininkė.
Baladėje mergina Mulan stoja tarnauti į kariuomenę vietoje savo seno tėvo. Tačiau tuo metu Kinija neturėjo karo prievolės, sako C.Lee. Be to, baladėje pažymima, kad Mulan kovėsi už chaną – terminą, vartojamą kalbant apie Mongolijos lyderius. Tačiau kinai pirmieji užrašė baladę, todėl tikriausiai todėl ji ir laikoma kinų istorijos dalimi, sako mokslininkė.
Tyrimas, kuris dar nepaskelbtas recenzuojamame moksliniame žurnale, buvo planuojamas pristatyti balandį Amerikos fizinių antropologų asociacijos konferencijoje, – bet dėl pandemijos renginys buvo atšauktas.
C.Lee pastaruosius 16 metų dirbo Kinijoje ir Mongolijoje. Kasinėdama kapines Airagiin Gozgor archeologinėje radimvietėje Orkhono provincijoje šiaurės Mongolijoje, ji atrado dviejų moterų-karių palaikus. Per pastaruosius ketverius metus mokslininkė su kolegomis ištyrė senovės žmonių palaikus iš 29 elitinių kapų (16 vyrų, 10 moterų, 3 nenustatytos lyties), siekdama nustatyti ilgalaikio jodinėjimo, šaudymo lanku ir traumų požymius.
Visų pirma, ji atsižvelgė į žymes ant kaulų, atsiradusias nuo raumenų – didesnės žymės rodo, kad raumenys buvo intensyviai naudojami – pavyzdžiui, šaudymo iš lanko metu. C.Lee sako, kad specifinės žymės ant nykščio taip pat rodo šaudymą iš lanko. Ji taip pat ieškojo stuburo traumų, būdingų žmonėms, kurie jodinėja arkliais.
Nors daugelis vyrų ir paauglių palaikai turėjo požymių, rodančių šaudymą iš lanko ir jodinėjimą, o kai kurios moterys turėjo žymes, rodančias, kad jos užsiėmė vienu ar kitu, dvi moterys turėjo abiejų veiklų požymius, sako C.Lee.
„Jos turbūt buvo gana kietos, – sako bioarcheologė. – Jos darė tai, ką darė vyrai. Taigi, iš to galima ekstrapoliuoti, kad mongolai turėjo tam tikrą lyčių lygybę“.
Tuo laikotarpiu Azijoje bet kokia lyčių lygybės forma buvo reikšminga. „Tuo metu kaimyninėje Kinijoje moterys buvo atskirtos, – teigia C.Lee. – Ideali moteris buvo bejėgė ir paklusni – tuo tarpu Mongolijoje jos tokios nebuvo“.
Mongolų kultūra iki Čingischano (1162–1227) neturėjo rašytinės kalbos – tačiau kitos kultūros, įskaitant kinus, korėjiečius ir persus, rašė apie mongolus, teigia mokslininkė. Iki 900 metų Mongolijoje moterys mėgavosi laisvėmis, kurių nėra šiuolaikinėse kultūrose. Mongolai turėjo karalienes, kurios vadovavo armijoms ir priimdavo popiežių emisarus, pasakoja C.Lee. Be to, moterys galėjo paveldėti turtą ir nuspręsti, su kuo nori susituokti.
„Jei jos jau buvo nepriklausomomis 900-aisiais, galvoju, galime ekstrapoliuoti bent porą šimtų metų atgal – nes juk tai turėjo atsirasti iš kažkur“, – portalui „Live Science“ teigė mokslininkė.
Ji pažymi, kad kinai platino propagandą apie Mongolijos moteris, „nes jie sakydavo, kad moterys, turinčios valdžią, yra blogas dalykas, tai yra siaubinga, kad šios moterys turi per daug laisvės, jos pasileidusios ir yra siaubingos žmonos“.
Iš esmės kinai niekino visus, gyvenusius į šiaurę nuo sienos, sako mokslininkė.
Iš dviejų moterų-karių viena buvo vyresnė nei 50 metų, o kita – maždaug 20 metų. Įmanoma, kad jos užsiėmė šaudymu lanku ir jodinėjo žirgais, nes šie įgūdžiai buvo reikalingi politinio nestabilumo metu po Hanų dinastijos žlugimo Kinijoje 220 mūsų eros metais, teigia C.Lee.
Nė viena moteris neturėjo karinių traumos požymių. Taip gali nutikti todėl, kad abi moterys buvo rastos elitiniuose kapuose – o elito žmonės galbūt nesikaudavo mūšiuose, mano mokslininkė.
XX amžiuje Mulan personažas labiausiai išgarsėjo 1998 m., kai studija „Disney“ pristatė animacinį filmą „Mulan“, sulaukusį didelio populiarumo. Deja, jame pasakojama istorija gerokai skiriasi nuo tikrosios: čia Mulan yra kinė ir imperatoriaus armijoje kovoja prieš užpuolikus hunus.
Šiais metais pasirodys ir vaidybinis tos pačios „Disney“ studijos filmas „Mulan“, jo premjera numatyta liepos pabaigoje.
Parengta pagal „Live Science“.
