1918-1919: Pirmasis pasaulinis karas ir ispaniškasis gripas

Praėjus vos šimtmečiui po pragaištingos, tamsios 1816 m. vasaros, didžioji žmonijos dalis buvo pasinėrusi į kitą niokojantį laiką: Pirmą pasaulinį karą.

Bet kokie metai kruvino Pirmojo pasaulinio karo metu pateisina buvimą šiame sąraše. Tačiau karui artėjant į pabaigą 1918 m., žmonės, kuriems pavyko išgyventi, susidūrė su dar vienu neįsivaizduojamu teroru: ispaniškuoju gripu.

Kai karo nuniokota Europa bandė atsistatyti ir kariai grįžo į savo namus, gripas žaibiškai išplito visame pasaulyje. Viešosios erdvės buvo uždarytos, o žmonių buvo paprašyta dėvėti veido kaukes ir laikytis karantino, tačiau visiškas uždarymas nebuvo plačiai pritaikytas, nes ekonomika turėjo toliau veikti.

Įdomu tai, kad ispaniškasis gripas greičiausiai kilo ne iš Ispanijos, kaip gali reikšti jo pavadinimas. Prancūzija, Kinija ir Didžioji Britanija buvo pasiūlytos kaip galimas viruso šaltinis, taip pat JAV, kur 1918 m. kovo 11 d. buvo pranešta apie pirmąjį žinomą atvejį karinėje bazėje Kanzase. Ispanija per Pirmąjį pasaulinį karą buvo neutrali ir, skirtingai nei sąjungininkų ir centrinėse valstybėse, jos žiniasklaida galėjo pranešti apie viską, įskaitant gripo epidemiją.

Galiausiai apytiksliai 500 milijonų žmonių užsikrėtė H1N1 gripo virusu, o per dvejus metus visame pasaulyje mirė nuo 20 iki 50 milijonų žmonių. Be to, dar apie 20 milijonų žmonių, žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą.

1943: Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas

Kaip ir per Pirmąjį pasaulinį karą, bet kokie metai nuo 1939 iki 1945 m. Antrojo pasaulinio karo metu nusipelno vietos šiame sąraše. Tačiau nemažai istorikų 1942-uosius laiko blogiausiais karo metais, nes tai buvo nacių režimo išpuolių prieš žydus pikas. Iki 1943 m. pavasario apie 1,3 milijono žydų buvo ištremta ir nužudyta.

Tai buvo ir aukščiausias Stalingrado mūšio pikas, kuriame per penkis mėnesius žuvo apie du milijonai žmonių, taip pat aukščiausias Japonijos invazijos į Aziją pikas, kurioje iki karo pabaigos žuvo apie 10 milijonų žmonių.

Be to, kitoje pasaulio pusėje, Bengalijos provincijoje, Britanijos Indijoje, nuo bado ir ligų mirė maždaug trys milijonai žmonių, iš dalies dėl to, kad Didžioji Britanija vis daugiau eksportavo maisto iš šio regiono kitų vietovių poreikiams.

1943 metai išsiskiria sąraše, nes tai vieninteliai metai, kai beveik visas kančias tiesiogiai sukėlė žmogaus veiksmai – ne virusas ar natūralūs gamtos reiškiniai. Galiausiai per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 75 milijonai žmonių.

Kurie metai buvo blogiausi žmonijos istorijoje?

Tai anaiptol nėra išsamus sąrašas. Pažvelkite į tai daugiau kaip į informacinį palyginimo tašką, nuo kurio galima įvertinti esamą pasaulinę situaciją ir suvokti, kiek toli pasiekėme mūsų medicinos ir technologinės pažangos dėka.

Reikia pažymėti, kad lyginant su buboniniais marais ir masiniais genocidais, 2020–2021 m. COVID-19 pandemija iš tikrųjų atrodo daug lengviau suvaldyta. Tai nereiškia, kad tai buvo lengvas laikotarpis, ir jis tikrai nusipelno savo vietos sąraše kaip vieni blogiausių metų žmonijos istorijoje.

Ar būtų pavykę išgyventi visus metus tamsoje ar buboninio maro metu? Tikimės, kad to niekada nereikės sužinoti. Nors marai ir ekstremalūs gamtos įvykiai sukelia neįsivaizduojamus skausmus ir sunkumus, kai kuriais atvejais jie taip pat skatina medicinos ir technologinę pažangą – tai, ką mes matėme per pastaruosius metus, sparčiai tobulindami vakcinas COVID-19 ir naujus veido kaukių dizainus.

Didėjant urbanizacijai, tarptautinei prekybai ir gyventojų skaičiui, labai svarbu, kad technologijos ir medicina neatsiliktų.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interesting Engineering

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()